Tešloje kepti viendienių lelijų žiedai

 Vasaros prisiminimai.

Į puodą įpyliau apie 250 g kvietinių miltu, ant jų bėriau po arbatinį šaukštelį vanilinio cukraus, druskos, kepimo miltelių ir permaišiau. Įpyliau apie stiklinę pieno, įmušiau kiaušinį, plakiau šluotele, dapildamas pieno, kol gavosi grietinės tirštumo tešla. Uždengiau puodą, palikai tešlą brinkti. Po 15 min nuskyniau du viendienių lelijų žiedus, vieną šviesų, kitą tamsų. Išardžiau tamsųjį žiedą ir žiedlapius subėriau ant tešlos. Užkaitinau keptuvėje aliejų, šaukštu nardinau žiedlapį į tešlą, dėjau į keptuvę ir kepiau iš abiejų pusių, kol švelniai parudo. Tą patį padariau ir su šviesiuoju žiedu. 

Valgiau užgerdamas burbuliukus leidžiančia antro fermentavimo kombučia. Antrąjį fermentavimą vykdžiau taip pat su viendienės lelijos žiedu. Jį smulkiai supjausčiau, subėriau į butelį, užpyliau kombučia ir laikiau rūsyje tris dienas.  

Skanaus!

Grotelėse kepta glazūruota viščiuko išklotinė

  

2021 metų Sodo sezono uždarymas. 

Perpjoviau 1,8 kg viščiuko broilerio krūtinę, gerai nuploviau po tekančiu vandeniu, nusausinau, guldžiau nugara ant pjaustymo lentos, atlošiau perpjautas krūtinės dalis, padariau išklotinę. Ją uždengiau maistine plėvele ir iš abiejų pusių pamušiau pačio išdrožtu ąžuoliniu grūstuvu. Dėjau viščiuką į dubenį, užpyliau Chmeli - suneli prieskoniais, gerai įtryniau, dubenį uždengiau maistine plėvele ir palikau marinuotis. 

Po dviejų valandų užkūriau ugniakurą. Malkų dėjau daug. Bebaigiant kūrentis, viščiuko išklotinę dėjau ant grotelių, abi puses ištepiau saulėgrąžų aliejumi. Kai visos malkos virto žarijomis, dėjau groteles virš jų, kepiau dažnai vartydamas, kol viščiukas iškepė. 

Pasigaminau glazūrą. Sumaišiau grikių medų su garstyčių padažu, ja aptepiau abi viščiuko puses ir vėl dažnai vartydamas, apskrudinau. 

Skanaus!

Tešloje keptos žuvys su daržovėmis

 

Didelis didelis ačiū geram draugui Antanui už šį patiekalą. O prasidėjo nuo to, kad grįždamas po sėkmingos žvejybos, Antanas užsuko pas mane į sodą ir įteikė krepšį su kuoja ir keturiais karšiais. Šį sezoną žuvis jau buvau kepęs orkaitėje, troškinęs, rūkinęs, kepęs grotelėse, tai teko pasukti galvą, kaip gaminti, kad būtų skanu, o gaminimas fotogeniškas. Jaunystės laikais kažkokiame baliuje teko valgyti keptus jūros lydekos gabalėlius, ant kurių buvo uždėtas keptų morkų ir svogūnų sluoksnis ir kurių skonis labai patiko. Ėmiausi gaminti panašiai, kaip jaunystėje valgytą žuvį.

Nuskutau žvynus, nupjoviau uodegas ir pelekus, nupjoviau galvas, išdarinėjau, gerai nuploviau, nusausinau, supjausčiau nedideliais gabalėliais, užpyliau žuvų prieskoniais, įtryniau ir palikau marinuotis.

Ėmiausi tešlos. Į miltus įmušiau kiaušinius, įbėriau pipirų, druskos, įpyliau majonezo ir vandens, blenderio pagalba išplakiau tešlą. Į ją subėriau žuvis ir išmaišiau.

Ugniakure užkūriau malkas, įkaitinau aliejų ir iškepiau žuvų gabalėlius.

Ėmiausi daržovių. Sutarkavau morkas, jas pakepinau, supjausčiau svogūnus, dėjau ant morkų, dar pakepinau, supjausčiau česnakus, papriką, pomidorus, dėjau į keptuvę, išmaišiau, įbėriau prieskonių - imbiero ir aitriosios paprikos miltelių, maltos kalendros ir ciberžolės. Viską gerai išmaišiau, užpyliau namų gamybos Ryžių - Karkade vynu, patroškinau kelias minutes, viską supyliau ant žuvų, uždengiau puodą ir palikau, kad susimaišytų skoniai.

Po 30 min dėjau žuvis į lėkštę ir ragavau.

 

Skanaus! 

P.S. Buvo skanu, bet kitą dieną, kai daržovių troškinys pilnai įsigėrė į žuvis, buvo dar skaniau. 

Orkaitėje keptas karšis

 

Nuskutau karšio žvynus ir nupjoviau pelekus. Su skaudančia širdimi nupjoviau galvą. Žuvies galva man yra delikatesas, neskubėdamas ardau ir apčiulpiu kiekvieną kaulelį. Nupjauti šį kartą teko, nes orkaitė maža, maža kepimo skarda ir karšis  su galva į ją būtų netilpęs.  Perpjoviau karšį per nugarą, atlenkiau,  išėmiau vidurius, gerai išploviau po tekančiu vandeniu ir nusausinau popieriniu rankšluosčiu. Nutarkavau citrinos odelę ir bėriau ant karšio, dar pabarsčiau žuvų prieskoniais, gerai įtryniau ir atidėjau į šalį.

Ėmiausi daržovių. Sutarkavau morkas, jas apkepiau aliejuje. Supjausčiau svogūną, dėjau ant morkų, pabarsčiau žuvų prieskoniais ir dar pakepinau. Supjausčiau petražoles ir gabalėlį rūkytų lašinių, dėjau ant kitų daržovių keptuvėje ir vėl pakepinau. Paėmiau karšį, į jį pridėjau apkeptų daržovių, dėjau į aliejumi pateptą kepimo skardą, aplinkui apdėjau bulvėmis. Likusias daržoves paskleidžiau ant bulvių, karšį aptepiau majonezu. Į skardą dar įpyliau vandens, dėjau į orkaitę ir nustačiau 190°C temperatūrai. Po 45 min atsidariau orkaitę ir dantų krapštuku patikrinau ar iškepę bulvės. Karšio tikrinti nereikėjo, matėsi, kad iškepęs. Buvo iškepusios ir bulvės. Išjungiau orkaitę, išėmiau skardą ir valgiau, užgerdamas pačio gaminama kombučia. 

 

Skanaus!

Kiaulienos mentes gabaliuku kepsnys

 

Kiaulienos mentę supjausčiau stambokais gabalais, dėjau juos į puodą, užpyliau Kaukazietišku prieskonių mišiniu, gerai įtryniau, uždengiau ir palikau marinuotis. 

Po valandos iškūrenau ugniakurą. Malkų dėjau daug, susidarė storas žarijų sluoksnis. Mėsos gabaliukus užpyliau alyvuogių aliejumi, permaišiau, suglausdamas vieną prie kito dėjau ant grotelių, dažnai jas vartydamas, kepiau kol iškepė ir apskrudo. Sutarkavau sūrį, groteles atidariau, apibarsčiau juo mėsą, neuždaręs dėjau ant ugniakuro, uždengiau dangčiu ir laikiau, kol sūris išsilydė. 

Valgiau su šviežiai raugintais kopūstais.

Skanaus!

Karštai rūkytas karšis

Perpjoviau karšio galvą ir nugarą, atlenkiau, padariau išklotinę, išėmiau vidurius, žiaunas, gerai išploviau po tekančiu vandeniu, nusausinau, įtryniau abi puses žuvies prieskoniais ir smulkintu česnaku, uždengiau ir palikau marinuotis. 

Po 30 min. į elektrinę rūkyklą įpyliau vyšnios pjuvenų ir drožlių, įdėjau tinklelį, ant jo dėjau karšį, uždengiau rūkyklos dangtį ir įjungiau maksimalų kaitinimą. Rūkyklai įkaitus virš 90 °C, iš jos ėmė sklisti dūmai. Sumažinau kaitinimą, po 30 min. atidengiau ir pažiūrėjau. Matėsi, kad jau išsirūkino. Vėl uždengiau ir išjungiau kaitinimą. Po 10 min. išėmiau karšį ir dėjau ant stalo. 

Skanaus!

Karštai rūkyta lydeka

 

Lydeką išdarinėjau, gerai išploviau, nusausinau, užpyliau žuvies prieskoniais ir smulkintu česnaku, įtryniau vidų ir išorę ir palikau marinuotis. 

Po 30 min. į lauką išsinešiau elektrinę rūkyklą, įpyliau vyšnios pjuvenų ir drožlių, įdėjau tinklelį, ant jo dėjau lydeką, uždengiau rūkyklos dangtį ir įjungiau maksimalų kaitinimą. Rūkyklai įkaitus virš 100 °C, iš jos ėmė sklisti dūmai. Sumažinau kaitinimą, o po 30 min. iš viso išjungiau. Dar po 15 min. išėmiau lydeką ir dėjau ant stalo. 

Skanaus!

Ant grotelių kepta lašišos ir plekšnės filė

Lašišos ir plekšnės filė gabaliukus aptepiau alyvuogių aliejumi, apibarsčiau žuvies prieskoniais ir uždengęs padėjau šešėlyje marinuotis.

Iškūrenau ugniakurą. Kai malkos virto žarijomis, ant grotelių dėjau filė gabaliukus ir vartydamas kepiau, kol vizualiai matėsi, kad iškepė.

Patiekiau su juoda duona, tik ką nuskintais pomidorais ir japonišku majonezu.

Skanaus!

Troškinta lašiša

 

Pagrindinis gimtadienio patiekalas. 

Tą dieną lijo, todėl gaminti teko ne lauke ant ugniakuro, bet sodo name ir ant elektrinės plytelės. 

Lašišos filė supjausčiau apie 2,5 cm pločio gabaliukais, iš abiejų pusių pabarsčiau druska, maltais pipirais, įtryniau ir atidėjau į šalį. Į troškintuvą įpyliau alyvuogių aliejaus, užkaitinau, supyliau smulkintus svogūnus, česnakus, kepiau kol suminkštėjo, tada supyliau stiklinę ryžių vyno, kai jis užvirė, supyliau grietinę, išmaišiau, sutarkavau apie 40 g kietojo sūrio, sudėjau ir maišiau kol ištirpo. Stambiai supjausčiau žiupsnelį špinatų, dėjau į troškintuvą, permaišiau. Plonomis riekelėmis supjausčiau pusantros citrinos, vėl dėjau į troškintuvą, pabarsčiau druska ir pipirais, lengvai pamaišiau, uždengiau dangčiu ir nukėliau nuo plytelės. Ant jos dėjau keptuvę, pyliau saulėgrąžų aliejų, po dvi minutes iš abiejų pusių apkepiau lašišos gabaliukus, juos dėjau į troškintuvą, užkaitinau, uždengiau dangtį, troškinau 10 min. ir nukėliau. 

Sutarkavau morką, supjausčiau svogūną ir apkepiau aliejuje. Ant jų supyliau apie 300 g ryžių, apkepiau, pabarsčiau druska, ciberžole, vėl gerai permaišiau,  įpyliau vandens ir maišant viriau kol ryžiai pilnai išvirė. 

Skanaus!
 

Sumuštiniai su keptais ridikėliais

Lig šiol buvau tik girdėjęs apie keptus ridikėlius. Dabar jau žinau, kaip kepimas pakeičia jų skonį. Kepti tampa mažiau aitresni, tampa maloniai saldesni..

Ridikėlius nuploviau, supjausčiau griežinėliais, iš abiejų pusių apkepiau alyvuogių aliejuje ir sudėjau ant popierinės servetėlės, kad susigertų aliejaus perteklius.

Duoną supjausčiau riekelėmis, aptepiau Kreminiu lydytu sūriu ir ant jų sudėjau ridikėlius.

Skanaus!

BBQ padažu glazūruota vištiena

Tėvo dienai skirtas patiekalas.

Vištą supjausčiau vidutinio dydžio gabalėliais, užbėriau Paukštienai skirtu prieskonių mišiniu, smulkintais česnakais, svogūnais, gerai įtryniau, užpyliau Ryžių vynu, išmaišiau ir nunešiau į vėsų rūsį marinuotis.

Kitą dieną vištieną dėjau į kepimo groteles, dažnai apversdamas, kepiau virš žarijų. Kai vištienos gabalėlių viduje temperatūra artėjo prie 80°C, nukėliau groteles, BBQ padažu ištepiau vieną gabalėlių pusę, ją apkepiau, ištepiau kitą gabalėlių pusę, apkepiau ir ją. Valgiau su šviežių daržovių salotomis.

Skanaus!

Su dilgėlėmis ir garšvomis rauginti kopūstai

Baigiasi pavasaris, o aš nusprendžiau užsiraugti kopūstų. Negrįžtamai praėjo tie laikai, kai rudenį pirkdavau maišus kopūstų ir raugdavau didelius kiekius. Dabar raugiu į 10 ltr kibirą, suvalgius raugiu vėl. Ko gero paskutinis raugimas iš pernykščių kopūstų. Sudorojus, ateis eilė agurkams.

Žygis į parduotuvę. Iš jos grįžau su dviem kopūstais, salieru, dideliu baltuoju ridiku, morkomis ir česnako galvute.

Žygis į mišką, grįžau prisirinkęs dilgėlių ir garšvų lapų.

Prieskonių, druskos ir medaus neblogas atsargas turiu sode.

Ėmiausi raugimo. Kopūstus susmulkinau specialiu peiliu, salierą, ridiką, morkas sutarkavau burokine tarka, dilgėlių, garšvų lapus ir česnako skilteles susmulkinau šefo peiliu, supyliau prieskonius: kvapius ir juoduosius pipirus, aitriosios paprikos miltelius, kmynus, ciberžolės miltelius, viską gerai sumaišiau ir perdėjau į kibirą. Iš akies nustačiau, kad kibire apie 8 - 9 ltr mišinio, iš patirties žinojau, kad užpylus vandeniu ir subadžius lazdele, jų užimamas tūris sumažės maždaug iki  7 ltr, tai įpyliau po 7 valgomus šaukštus druskos ir grikių medaus. Į kibirą pyliau vandenį, kol pradėjo semti kopūstus. Badžiau lazdele, kol viskas susimaišė. Paslėgiau kopūstus lėkšte, pridengiau kibirą dangčiu ir padėjau šiltame kambaryje rūgti. Po dviejų dienų pasirodė angliarūgštės burbuliukai. Subadžiau lazdele, kad jie pasišalintų, kopūstus dabar paslėgiau lėkšte su akmeniu. Badžiau kasdien, burbuliukų daugėjo, o penktą dieną sumažėjo. Paragavau. Kopūstai buvo saldžiarūgščio skonio. Pridėjau vazą valgymui, kibirą išnešiau į vėsų rūsį.

Skanaus!

Ryžių vyne marinuotos viščiukų šlaunelės

 

Toliau įsisavinu mėsos marinavimą ryžių vyne. Šį kartą marinavau vištieną.

Viščiukų šlauneles įtryniau paukštienai skirtais prieskoniais ir smulkintu česnaku, gausiai užpyliau ryžių vynu, išmaišiau, uždengiau puodą maistine plėvele ir padėjau vėsiame rūsyje marinuotis.

Kitą dieną į kepimo skardą įpyliau aliejaus, įdėjau šlauneles, užpyliau kečupu ir iš puodo pasemtu marinatu. Kepiau orkaitėje 200°C temperatūroje šiek tiek daugiau valandos. Po 25 min kepimo, šlauneles palaisčiau skardoje susidariusiu skysčiu, po sekančių 25 min palaisčiau dar kartą. Po 10 min kepimo, skardą pakėliau aukščiau ir apskrudinau šlauneles.

Valgiau su užsilikusiais rūsyje marinuotais agurkais ir užgerdamas kombučia.

Skanaus!

Karštai rūkyta kiaulienos pažandė

 

Prasigyvenau sode dar vieną maisto ruošimo prietaisą, daug gyvenimo mačiusią elektrinę rūkyklą. Išvaizda ne reprezentacinė, svarbiausia kaista tenas ir veikia galingumo reguliatorius. Dėl patogumo į dangtį įmontavau termometrą. Išsibandžiau rūkydamas viščiukų sparnus, po jų ketvirčius, žuvis, dabar ėmiausi kiaulienos, vienoje iš parduotuvių aptiktų pažandžių. Gabaliukai buvo stori, juos suploninau perpjaudamas pusiau. Pamarinavau, gerai įtryniau Medžiotojų prieskonių mišiniu ir smulkintais česnakais, užpyliau Ryžių vynu, pavarčiau mėsą, kad gabalėliai iš visų pusių būtų turėję sąlytį su vynu ir nunešiau į vėsų rūsį.

Kitą dieną Į rūkyklos lentynėlę įpyliau vyšnių pjuvenų, įdėjau groteles, ant jų sudėjau pažandės gabalus, uždengiau dangtį ir nustačiau didžiausią teno galingumą. Pakilus temperatūrai virš 90°C, pro dangtį ėmė vežtis dūmai. Sumažinau galingumą ir rūkinau valandą laiko.

Valgiau su šviežiais agurkais ir Česnakiniu padažu.

Skanaus!

Jaučio liežuvio šašlykas

Jau pakankamai atšilo. Šiltajam metų sezonui keičiu gyvenamąją vietą, iš buto mieste persikeliu gyventi į sodą. Ta proga Sodo sezono atidarymo kepsnys.

Užmarinavau jaučio liežuvį, įtryniau lauro lapelių, pipirų, aitriosios paprikos, druskos, bazilikų, smulkintų svogūnų ir česnakų mišiniu ir padėjau vėsiame rūsyje. Kitą dieną liežuvį įdėjau į puodą su šaltu vandeniu, supyliau ir marinatą, dar pridėjau pusiau perpjautų svogūnų, česnakų skiltelių, morkų, nesmulkintų lauro lapų, juodųjų ir kvapiųjų pipirų, užviriau ir viriau dvi valandas. 

Beverdant pasigaminau glazūrą kepsniui. Į dubenėlį įdėjau po kaupiną valgomą šaukštą medaus, ketčupo, aliejaus, garstyčių, įbėriau BBQ prieskonių ir gerai išmaišiau. 

Baigus virti, liežuvį kelias minutes palaikiau šaltame vandenyje, nulupau odą, supjausčiau maždaug 1,5 cm riekelėmis, suvėriau ant iešmų, ištepiau abi puses glazūra, kepiau vartant virš žarijų, kol apskrudo.

Valgiau su namų gamybos krienais ir majonezu.

Skanaus!

Viščiukas, keptas ant alaus skardinės

Jau tik prisiminimai. Kepta antrą Velykų dieną. Karantinas vis dar buvo griežtas, pratęsiau sodo ugniakurui poilsį ir kepiau namuose orkaitėje. Labai labai seniai buvau kepęs ant pieno butelio su vandeniu. Žinojau, kad mėsa būna sultinga. Šį kartą sodinau ant skardinės su alumi, neabejodamas, kad garuodamas alus dar pagerins ir jos skonį. Pradžioje patikrinau alus kokybę, nugėriau trečdalį skardinės. Jei kas alaus kokybe neabejoja, vis tiek rekomenduoju nugerti, nes užviręs alus gali bėgti per skardinės viršų. Viščiuką prie 200 °C kepiau valandą, bulves 10 min trumpiau, nes įdėjau vėliau. 

Skanaus!

Krevetės a la gabardina

Velykų stalo patiekalas.

Aliejų paruošiau prieš kelias dienas. Išlukštenau didoką česnako galvą, plonai supjausčiau skilteles, sudėjau į stiklainį ir užpyliau saulėgrąžų aliejumi. Laikiau šaldytuve, kasdien supurtydamas. Juo užpyliau krevetes ir palikau marinuotis, kol sumaišiau tešlą.

Tešlai į dubenį supyliau 300 ml. miltų, 1/2 a.š. druskos, 1 a.š. kepimo miltelių, žiupsnelį maltų juodųjų pipirų, išmaišiau, įmušiau kiaušinį, įdėjau 2 v.š. švelnaus pomidorų padažo, įpyliau 300 ml. pieno ir gerai išmaišiau. Tešla gavosi grietinės tirštumo.

Nuo krevečių į keptuvę supyliau aliejų. Laikydamas už uodegos krevetes merkiau į tešlą, taip kad uodegų galiukai nepanirtų. Užkaitinau aliejų ir krevetes kepiau ant vidutinės ugnies iš abiejų pusių, kol gražiau parudo.

Valgiau padažydamas į Egzotišką padažą.

Skanaus!

P.S. Labai patiko, ypač tešla. Buvo minkšta, puri, visai neprisigėrusi aliejaus. Puikaus skonio tiek karšta, tiek šalta.

Spalvotas omletas

 

Ir dar prisiminimai. Kepta pernai vasarą. 

Pirmiausiai supjausčiau vaisines daržoves: pusę cukinijos ir saldžiąją papriką, sudėjau į keptuvę ir pamaišydamas kepiau. Kai ėmė minkštėti, supjausčiau lapines daržoves: svogūnų laiškus, krapų ir petražolių lapus, sudėjau ir jas į keptuvę ir kepiau toliau. Įmušiau į dubenį kiaušinius, įpyliau truputį vandens, užbarsčiau prieskoniais, išplakiau šluotele ir kai visai suminkštėjo daržovės, ant jų supyliau plakinį. Kepiau apversdamas kol sutvirtėjo plakinys. 

Skanaus!

Greiti pietūs. Kepta baravyko galva

 

Vėl prisiminimai. Grybauta ir kepta pernai rudenį. 

Grybavimas man ne vien grybų rinkimas. Tai daugiau buvimas gamtoje, akių paganymas į samanas,  žoles, krūmus, medžius, debesis, klausymasis medžių ošimo, žiogų čirškimo, paukščių čiulbėjimo. Grybauti mėgstu vienas. Kai nereikia prie nieko taikytis, galiu neskubėti, apžiūrėti įdomesnį medį, skruzdėlyną ar akmenį, prisėdus ant kelmo pasiklausyti paukščių ar vabzdžių trelių. Nebėgu iš miško, jei ir ima lyti. Vienas malonumas matyti lašų mirgėjimą, girdėti jų šnarėjimą lapuose. Grybaujant laiko miške praleidžiu daug. Ir šį kartą išvažiavau gan anksti, grįžau jau gerokai po pietų ir aišku, alkanas. Prieš pradėdamas darinėti grybus, pasistiprinau. Išsirinkau didžiausią baravyko galvą, nušluosčiau servetėle, pabarsčiau druska, maltais pipirais ir išsikepiau aliejuje. Valgiau aptepęs grietine. 

Skanaus!

Cukinijų - morkų blynai

 

Prisiminimai. Kepta pernai vasarą, pasidalinti su Jumis laiko suradau tik dabar. 

Cukiniją sutarkavau, pabarsčiau druska, išmaišiau ir 20 min palikau ramybėje. Druska per tą laiką iš cukinijos ištraukė dalį sulčių. Jas nupyliau, sutarkavau dvi morkas, sutraiškiau ir peiliu susmulkinau didelę česnako skiltelę, viską sudėjau į puodą, užbarsčiau Apolionijos pagardais ir išmaišiau. Įmušiau du kiaušinius, išmaišiau, įpyliau miltų, gerai išmaišiau, kepiau kol apskrudo abi pusės. 

Valgiau, ant kiekvieno blyno uždėjęs šaukštelį Graikiško jogurto. 

Skanaus!

  

Dešrelės su raugintomis daržovėmis

Sušvelnino karantiną. Jau galima  laisvai važinėti ir po rajoną. Pirmoji išvyka už miesto, aišku, į sodą ir vyko pačią pirmą pavasario dieną.

Sode pavasaris. Baigia tirpti sniegas, kelia galvas snieguolės, pasidarbuota, kurmių. Apvaikščiojau apžiūrėjau visus kampelius, prašildžiau ir ugniakurą. Prašildžiau, per žiemą prisigėręs drėgmės, tai didelės ugnies nekūriau. Didelės ir nereikėjo, viso labo užviriau vandenį arbatai ir pakepinau dešreles. Kokios jos buvo skanios, valgant lauke!

Skanaus!

Višta, įdaryta ryžiais, razinomis ir slyvomis

Patiko prieš mėnesį kepta įdaryta višta. Kartoju, kepimo technologija ta pati, įdaras kitoks. Ši saldesnė. Marinavau medaus - garstyčių, vištienos prieskonių mišinyje. Įdaras taip pat saldesnis, ryžiai - razinos - slyvos - medus - ciberžolė. Mažiau saldus garnyras. Likusį įdarą sumaišiau su raugintais kopūstais, marinuotais burokėliais ir konservuotomis pupelėmis.

Skanaus!

Užgavėnės 2021. Bulvių - raugintų kopūstų blynai

Kokios Užgavėnės be blynų!

Šiemet kepiau pagerintus bulvinius. Pagerinau kopūstais. Ir ne žaliais, o raugintais.

Pradėjau nuo kopūstų. Nusunkiau rasalą ir kepiau saulėgrąžų aliejuje, kol suminkštėjo. Sustūmiau kopūstus prie vieno keptuvės borto, jį pakėlęs, palikau nubėgti aliejui. 

Bulves sutarkavau burokine tarka, smulkesnių skylučių tarka sutarkavau svogūnus, išmaišiau, supyliau kopūstus, vėl išmaišiau, įmušiau kiaušinius, įpyliau pieno, pabarsčiau vištienos prieskoniais, dar kartą išmaišiau, įpyliau miltų ir paskutinį kartą gerai išmaišiau. 

Kepiau ant vidutinės ugnies, kol apskrudo. 

Prieš valgant, ant blynų uždėjau grietinės.

Skanaus!

Aluje virta ir orkaitėje apskrudinta karka

Padėkojus Bleidui, atėjo eilė palepinti ir save. Po turgaus sekė žygis į LIDL'ą, kuriame šalia kitų prekių, vežimėlyje įsitaisė ir dvi karkos. Namuose jos buvo nuplautos, įtrintos smulkintų česnakų, svogūnų ir barbekių prieskonių mišiniu, paliktos marinuotis vėsiame balkone.

Kitą dieną karkos buvo patalpintos puode ir užpiltos alumi. Į puodą dar supilti pusiau perpjauti svogūnai, lauro lapai, česnakai, juodieji ir kvapnieji pipirai. Užvirus alui, sumažinta ugnis, uždengta dangčiu ir palikta lėtai virti. Po valandos karkos apverstos ir vėl lėtai virta valandą. Po to į kepimo skardą patiestas kepimo popierius, sudėtos karkos, įpjauta kvadratais oda, pašauta į orkaitę, įjungus viršutinį orkaitės teną, kepta kol oda apskrudo.

Skanaus!

Padėkos tortas

 

Kaip matote, tortas keistas tiek forma, tiek sudėtimi, tiek indu. Jei būtų skirtas žmonėms, tai be abejo, būtų šaltiena Bet jis skirtas draugeliui Bleidui ir jam tai tortas.

Labai dideli Bleido nuopelnai antrosios saviizoliacijos laikotarpiu. 

Žmogus, kuriam paskirta izoliacija, 14 dienų negali kelti kojos iš namų, išskyrus kelias išimtis. Viena iš jų kartu gyvenantis augintinis. Jį vesti į lauką galima. Taip jau yra, kad pas mus keturkojai turi daugiau teisių, už mus dvikojus. Labai gaila, kad per pirmąją saviizoliaciją Bleidas svečiavosi Veisiejuose. Per ją visos dvi savaitės leistos bute, neišeinant į lauką. Lengvesnė ši saviizoliacija! Bleidas kasdien vesdavo mane į lauką, laimingas dūkdavo sniege, o aš buvau dar laimingesnis, matydamas jo džiaugsmingus žaidimus ir galėdamas pabūti erdvėje ir tyrame ore. 

Pasibaigus saviizoliacijai, pirmas žygis buvo į turgų, prisipirkau produktų ir ėmiausi gaminti jo skonio patiekalą. 

Supjausčiau nedideliais gabalėliais kiaulės odeles, mažame kiekyje vandens paviriau 30 min, ant jų uždėjau viščiuko ketvirtį, paviriau dar 30 min, išėmęs ketvirtį nuo kaulų nupjausčiau mėsą, išmečiau apvaliuosius kaulus ir nugarkaulį, mėsą su likusiais kaulais sudėjau atgal į puodą ir dar kelias minutes paviriau. Bleido dubenėlio vidų padengiau maistine plėvele, ant jos išdėsčiau kaulo formos sausainius, užpyliau skysčiu iš puodo, padėjau ant lauko pusėje esančios palangės ir laukiau kol sustingo. Papuošimas kaip ir paruoštas. Ant jo supyliau ir šaukštu suspaudžiau vištieną ir odeles, vėl padėjau ant palangės ir vėl laikiau, kol visas sustingo. Tada išėmiau iš dubenėlio, perpjoviau pusiau, vieną dalį padėjau į šaldytuvą rytdienai. Antrąją dalį supjausčiau skiltelėmis ir išdėsčiau dubenyje. 

Taip mano padėka už saviizoliacijos palengvinimą. 

Skanaus!