Beveik čachochbilis

 

Beveik, nes tikrasis čachochbilis gaminamas iš fazano ir su gruziniškais priekoniais. Manajam puode tikras internacionalas, viščiukų ketvirčiai lenkiški, daržovės lietuviškos, druska ispaniška. 

Viščiukų ketvirčius, per kojų kaulų sąnarius, padalinau į tris dalis, užpyliau visu pakeliu (25 g) Medžiotojų prieskonių, gerai išmaišiau ir padėjau šešėlyje marinuotis. Po trijų valandų į keptuvę įpyliau truputį aliejaus ir iš abiejų pusių apkepiau vištienos gabaliukus. Į keptuvę su aliejaus - vištų taukų mišiniu įpyliau 150 ml vandens, medine mentele išbrūžinau keptuvės dugną, sukėliau priskrudusius vištienos gabaliukus, supyliau smulkintu svogūnus ir čili pipirą, pamaišydamas kepiau, kol vanduo išgaravo. Kepant svogūnus, verdančiu vandeniu nuplikinau pomidorus, nulupau odeles ir susmulkinau. Atėjo eilė vištienos troškinimui. Mano keptuvė per žema ir be dangčio, todėl jos turinį supyliau į puoda, sudėjau vištieną, supyliau smulkintus pomidorus, subėriau pusę pakelio (17 g) aštraus prieskoninių žolelių mišinio, vis pamaišydamas kad neprisviltų, troškinau 40 min. Susmulkinau česnaką ir petražolių lapus, supyliau ir dar patroškinau 5 min. Paragavau, pagal skonį įpyliau jūros druskos, dar patroškinau porą minučių ir nukėliau nuo ugnies. Po pusvalandžio ragavau. 

Skanaus!

Šaltanosiai

 

Kol dar yra mėlynių, gaminuosi šaltanosius. Kartu ir išbandau neperseniausiai įsigytą metalinę virtinių gaminimo formą. Tešlą gaminau tradicinę, miltai - vanduo - druska - kiaušinis. Ji šiek tiek nuvylė, kočiojosi sunkiai, traukėsi atgal. Skaitau, įgijau patirties ir kitą kartą išbandysiu plikytą tešlą, daug gerų atsiliepimų apie ją. Gaminu sode ir tuo metu neturi grietinės. Dėl jos į miestą nevažiuosiu, turiu olandiško sirupo. 

Skanaus!

Garuose virta vištienos gabaliuku dešra

 

Dar  vienas patiekalas iš viščiukų ketvirčių. Išėmiau kaulus, mėsą supjausčiau vidutinio dydžio gabaliukais, užbėriau vištienos prieskoniais ir traiškytu česnaku, gerai išmaišiau ir nunešiau į rūsį marinuotis. Kitą dieną vištieną sukimšau į dešrų apvalkalą, slėgdamas paskirsčiau, kad mėsa viduje būtų laisvai ir turėtų erdvę plėstis garinant. Garinimo eigoje atidengdavau puodą ir dantų krapštuku pradurdavau apvalkalą, kur rinkdavosi skystis. Duriant reikėjo saugotis, nes karšto skysčio čiurkšlės pradžioje būdavo nemažos. Baigęs garinimą, dešrą lengvai paslėgiau į puodo vidų telpančiu dangčiu, uždengiau tikruoju dangčiu ir vėl nunešiau į rūsį. 

Po keturių dešra buvo pilnai atvėsusi, atsipjoviau gabaliuką ir degustavau. 

Skanaus!

Folijoje keptas karšis

 

Neplanuotas ir ekspromtu pagamintas patiekalas. Prieš gamindama patiekalą, ypač jei ruošiuosi fotografuoti gaminimą, iš anksto pasirūpinu visais reikalingais produktais. Šį kartą buvo kitaip. Pradėsiu nuo pradžių. 

Vieną gražią dieną kepiausi pietums blynus ir sulaukiau svečio, tame pačiame sode gyvenančio draugo, aistringo žvejo ir grybautojo. Užsuko po žvejybos ir ne tuščiomis. Krepšyje puikavosi gan didelis karšis, kuris vėliau sunkiai tilpo į groteles. Blynus, besikalbant, iškepiau visus, o tada ėmiausi lauktuvių. Nuploviau, nuskutau, išėmiau žiaunas ir padariau reviziją savo prieskonių atsargose. 

Revizija rezultatyvi. Labiausiai nudžiugino aptiktas pakelis Žuvies prieskoninių žolelių mišinio. Ant stalo padėjau ir majonezo bei padažo indelius. Įtryniau karšį žolelių mišiniu ir šešėlyje palikau marinuotis. Neskubėdamas ėmiausi įdaro. Morkas sutarkavau, svogūnus, petražoles ir česnakus susmulkinau peiliu ir mišinį kepiau, kol suminkštėjo. Tada supyliau į dubenį, užpyliau šauktą majonezo, susmulkinau kelias krapų šakeles, subėriau ir išmaišiau. Praėjus maždaug valandai nuo įtrynimo žolelių mišiniu, karšio vidų ir buvusių žiaunų ertmes užpildžiau įdaru ir vieną šoną aptepiau majonezu. Ant folijos padėjau krieno lapą, ant jo ištepta puse paguldžiau karšį, ištepiau antrą šoną, uždengiau dviem mažesniais lapais, įvyniojau į foliją ir įdėjau į groteles. Tuo laiku bebaigdinėjo išsikūrenti ugniakuras. Nors dar kilo mažos liepsnelės, uždėjau groteles ir uždengiau dangčiu. Dangtis ne tik skirstė šilumą, bet ir po juo besikaupiantys dūmai liepsneles užgesino. Apverčiant groteles, pirmus du kartus liepsnelės atgydavo, vėliau jau nesirodė. O groteles apversdavau kas 3 - 4 minutės. Ėmus sklisti kepamos žuvies aromatui, dar apverčiau kelis kartus ir nuėmiau nuo ugniakuro. Praplėšus foliją, pasirodė, kad dalis lapo prikepė prie karšio odos. Nė kiek nepergyvenau. Krienų lapus esu naudojęs gaminant, žinau jų skonį ir žinojau, kad neprapuls ir dabar. Nuplėšiant juos, pagadino karšio išvaizdą, bet ne skonį.

 Skanaus! 

Suvalgius įsidėtą gabalą žuvies, išnarsčius ir apčiulpus galvos kaulus, ėmiausi lapo. 

Lapas su oda, kepant permirkęs žuvies su prieskoniais skysčiu, pasirodė tikras delikatesas! Kaip mat liko tik apčiulptos gyslos, o aš jau audžiu mintį, kad sekantį katą dėsiu kelis krienų lapų sluoksnius, bus daugiau skanumyno.

Agurkų raugimas (Būkim sveiki!)

Nusiteikusius žiūrėti vaizdo įrašą įspėju, kad jo pabaiga ir paskutinė dienoraščio nuotrauka skirta tik suaugusiems!

Iš interneto, televizijos, radijo, močiučių turguje pilasi įspėjimai apie artėjančią antrąją koronaviruso bangą. Į tai žiūriu rimtai ir imuosi profilaktikos. 

Būkim sveiki!

Kimčiai

Pernai metais gaminau labiau lietuviškus kimčius. Jiems naudojau gūžinius kopūstus ir daugiau vietinių daržovių. Dabar pabandžiau gaminti labiau panašius į originalius, korėjietiškus kimčius iš pekino kopūstų. Nepagailėjau aštrių komponentų, imbiero, česnako, svogūnų. Parduotuvėse neradau gyvų čili pipirų, tai kompensavau didesniu kiekiu maltų čili paprikėlių ir kario prieskonių. Rezultatu labai patenkintas. Skonis aštrus, o paskutinių, nuo kibiro dugno, netgi deginantis. Jų stiklainėlis pastoviai stovėjo ant stalo ir buvo garnyras prie mėsos patiekalų, o ir kiti užkandimai buvo užbaigiami šauktu ar keliais kimčių. 

Po teisybei, kas ragavo, dažniausiai tenkinosi vienu šaukštu...

Kimčiai yra patiekalas mėgstantiems ypač aštriai.

Skanaus!