Baigiasi pavasaris, o aš nusprendžiau užsiraugti kopūstų. Negrįžtamai praėjo tie laikai, kai rudenį pirkdavau maišus kopūstų ir raugdavau didelius kiekius. Dabar raugiu į 10 ltr kibirą, suvalgius raugiu vėl. Ko gero paskutinis raugimas iš pernykščių kopūstų. Sudorojus, ateis eilė agurkams.
Žygis į parduotuvę. Iš jos grįžau su dviem kopūstais, salieru, dideliu baltuoju ridiku, morkomis ir česnako galvute.
Žygis į mišką, grįžau prisirinkęs dilgėlių ir garšvų lapų.
Prieskonių, druskos ir medaus neblogas atsargas turiu sode.
Ėmiausi raugimo. Kopūstus susmulkinau specialiu peiliu, salierą, ridiką, morkas sutarkavau burokine tarka, dilgėlių, garšvų lapus ir česnako skilteles susmulkinau šefo peiliu, supyliau prieskonius: kvapius ir juoduosius pipirus, aitriosios paprikos miltelius, kmynus, ciberžolės miltelius, viską gerai sumaišiau ir perdėjau į kibirą. Iš akies nustačiau, kad kibire apie 8 - 9 ltr mišinio, iš patirties žinojau, kad užpylus vandeniu ir subadžius lazdele, jų užimamas tūris sumažės maždaug iki 7 ltr, tai įpyliau po 7 valgomus šaukštus druskos ir grikių medaus. Į kibirą pyliau vandenį, kol pradėjo semti kopūstus. Badžiau lazdele, kol viskas susimaišė. Paslėgiau kopūstus lėkšte, pridengiau kibirą dangčiu ir padėjau šiltame kambaryje rūgti. Po dviejų dienų pasirodė angliarūgštės burbuliukai. Subadžiau lazdele, kad jie pasišalintų, kopūstus dabar paslėgiau lėkšte su akmeniu. Badžiau kasdien, burbuliukų daugėjo, o penktą dieną sumažėjo. Paragavau. Kopūstai buvo saldžiarūgščio skonio. Pridėjau vazą valgymui, kibirą išnešiau į vėsų rūsį.
Skanaus!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą