Baravykų gira

Nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako receptas

BARAVYKŲ GIRA – VISŲ DZŪKŲ PASIDIDŽIAVIMAS

Reikia:
5 litrų šaltinio vandens,
500 g džiovintų baravykų,
50g giros raugo,
50 g medaus
Gamyba:
Džiovintus baravykus smulkiai sulaužyti užpilti šaltu šaltinio vandeniu, virti 30 – 50 minučių, palikti, kad atauštų (2 – 3 valandoms), perkošti, dėti giros raugą ir medų. Palikti šiltoje vietoje, kad įrūgtų. Paskui girą supilstyti į butelius, užkimšti ir 3 dienoms išnešti į šaltą vietą.

Džiovintų baravykų dėjau mažiau, medaus - daugiau, bet vis tiek skonis gavosi puikus. 

Bus Naujametinio stalo staigmena.

Su Kalėdomis ir artėjančiais Naujais Metais!!!

Metų smiltys po vieną po vieną,

Paskutinėms atėjo metas

Ir į magišką metų dieną

Atriedam likimo ratais

Nusiprausę veidus ir sielas,

Pasikeitę drabužį seną

Tegul viskas, kas buvo miela

Su jumis darnoje gyvena

Tegul pusto gerumo pūgos,

Tegul meilės lietūs išmaudo,

Tegul metai viltim pražįsta,

Tegul niekad širdies neskauda...

Su Kalėdomis ir artėjančiais Naujais Metais!

Lyrinis nukrypimas. Sninga

Ant lauko, ant bėgančio kelio,
Ant žalio zylutės pūkelio,
Ant sodų, miškelių šėmų,
Ant mano ir tavo namų
Nuo ryto lig vakaro sninga.
Galbūt, todėl aš laiminga.

Nuo ryto lig vakaro sninga.
Ir rodos, šiaurys aveles
Į žydras dangaus pieveles
Atvarė ir vilnas jų purto.
Ir va – iš buriuko užburto
Nuo ryto lig vakaro sninga.
Galbūt, todėl aš laiminga.


M. Vainilaitis

Šlakų šluota

Receptas

2 nemaži plonai pjaustyti žali burokėliai,

3 l virinto atvėsinto vandens.
2 š. cukraus,
2 g druskos,
riekė kietesnės ruginės duonos.

Viską sudėti ir pridengus 2-3 d. palaikyti. Tuomet nukošti ir supilstyti į butelius. Laikyti šaltai.

Gerti 3 k. po pusę stiklinės prieš valgį.

Labai ačiū mano draugei Danutei už šį receptą.

Strimėlių marinavimas

Dar vienas strimėlių paruošimo būdas.

Imbiero skonio gira

Artėja Kalėdos. Pasižvalgius po kalėdinių valgių, ypač kepinių receptus, jų sąrašas paprastai prasideda imbieriniais sausainiais. Imbieras patinka. Prisiminiau senokai raugtą imbiero skonio girą. Keli pastebėjimai. Per didelis kiekis imbiero užaštrina girą. Geriau jį į verdantį vandenį dėti per kelis kartus, vis ragaujant. Cukraus dėti pagal skonį.

Lyrinis nukrypimas. Jei negaliu...

Kam tos ūkanos drėgnos
Ryto lange
Jei negaliu aš turėti Tavęs
Kam čiobrelių kvepėjimu
Įkaitus diena
Jei negaliu aš turėti Tavęs
Žaižaruojantis vakaras
Šešėliai ilgi
Jei negaliu aš turėti Tavęs
Mėnuo eglės viršūnėj
Kuždesiai prieklėty
Jei negaliu aš turėti Tavęs

Kam putotas pavasaris
Su meilės viltim
Jei negaliu aš turėti Tavęs
Kam man vasara šokanti
Žiogais paupy
Jei negaliu aš turėti Tavęs
Kam žiemos išpaišyti
Langai laukimu
Jei negaliu aš turėti Tavęs
Kam Ruduo su gubom
Ir gervių verksmu
Jei negaliu aš turėti Tavęs

Pagulbis

Užkanda prie alaus

Panaudojau trys pakeliai svogūnų skonio traškių sausainių, 100 g. tepamo sūrelio su kumpiu, 200 g. lydytos varškės užtepėlės, Vilniaus majonezo, didelė skiltelė česnako, druskos. Sumaišius palikau šaltai. Kitą dieną jau buvo tvirtas, supjausčiau, skonis tiko prie alaus.

Lyrinis nukrypimas. Auksinis ruduo

Paskutinės rudens dienos. Naktimis pašąla, jau iškrito ir ištirpo pirmas sniegas, vyrauja pilkai ruda spalva. Sugrįžkime į rudens pradžią. Juk jis buvo toks spalvingas. Ir kaip gražiai jį aprašė Egmilė.

 Ne auksą – auksinį rudenį
Ant savo skraistės nešu,
Lapai sodrių kaštonų
Ir ilgakojų beržų
Šnara po mano kojomis,
Braido jais medžiai ir aš
Myliu auksinį rudenį
Net rudenines miglas,
Kuriose slepiasi pasaka,
Eglių viršūnių strypai
Styro tarytum ašakos
Ten kur praskydę rūkai.
Didžiulis saulės ovalas
Drumstas lyg kūdroj vanduo
Dar ne vėlu, dar nešąla
Dar tik ankstyvas ruduo

Lyrinis nukrypimas. Šuke rašau...

Šuke rašau gyvenimą
Ant miesto grindinio-
Duobėto ir nušiurusio
Likimo sprindinio.
Ir plinta raštas, kaip liga
Aplinkui židinį,
Palikęs pėdsaką laike
Šuke rašytinį.
Vitražais sielos margintą,
Šešėliais lygintą
Ir atpildo belaukiantį,
Kad bus atlyginta.

Už nevilties tylėjimą,
Už griausmą glūdintį,
Už skaudantį mylėjimą,
Lyg šunį budintį.
Skeveldromis drėkstos vilties
Eskizą tarpinį
Paliksiu prie pradžios versmės
Lyg gražų karpinį.
Šuke karpytą iš grubaus
Dulkėto grindinio
Ranka pavargusio žmogaus-
Lemties augintinio.

Egmilė

Maisto atsargos. Kopūstų raugimas

Prieš tris metus pirmą kartą užraugiau kopūstus su saldžiąja paprika. Patiko tiek man, tiek juos valgiusiems. Nuo tada tik taip ir raugiu. Dalinuosi receptu.

Strimėlių sūdymas

Pagaliau turguje pasirodė šviežios strimėlės! Reiškia iki pavasario, kol vėl pradings, sūdytų žuvų parduotuvėje nepirksiu. Pačio sūdytos yra ir šviežesnės, ir žymiai skanesnės. O ir skonį galima keitinėti, pridedant kitokių prieskonių. Paseksit mano pavyzdžiu - neapsiriksit.

Lyrinis nukrypimas. Nebežinau...

 Aš jau nebežinau Kur kelias tas į viršų.
Atgalios žiūrėjau, negailėjau pamiršęs.
O kur aš žiūrėjau aplinkui vienos bėdos
O kur aš praėjau tartum ne mano pėdos.

Iš tos pėdos negerk, avinėliu pavirsi.
Tiek tos bėdos, neverk. Tyloj save išgisi.
Iš tos pėdos negerk, avinėliu pavirsi.
Tiek tos bėdos, neverk. Tyloj save išgisi.

O kai savęs klausiaus, tartum ne mano balsas.
O kai save žvalgiaus, juodas kur buvęs baltas.
Ką man tokiam daryt, tos pačios tiktai bėdos.
Nei kelio nebmatyt, anei žmogaus, tik pėdos.

Iš tos pėdos negerk, avinėliu pavirsi.
Tiek tos bėdos, neverk. Tyloj mane išgisi.
O kur aš būsiu, gal volunge lietų šauksiu,
O po lietaus atgal pieno puta ar kraujo parplauksiu.
Pieno puta ar kraujo...

J.Erlickas

Maisto atsargos. Moliūgų - obuolių cukatai

Mėgstu ne tik aštrius patiekalus. Patinka ir saldūs. Pasigaminau cukatus. Darbo daug. Ilgas virimas, visą laiką maišant, kad neprisviltų. Bet rezultatu patenkintas.

Maisto atsargos. Moliūgų mišrainė

Laukiu sekančio Palapinių sezono. Belaukdamas nepamirštu ir virtuvės. Pirmiausia apdorojau turimus moliūgus. Šiemet jie užderėjo. Mėgstu aštrius patiekalus. Pasigaminau aštroko skonio mišrainę.

Palapinių sezono uždarymas. Imbiero - svarainių arbata

Prieš išvažiuojant, dar išsiviriau arbatos.

Ežeriukas atsisveikino ašarodamas...

Palapinių sezono uždarymas. Svaraininė

Ir pagrindinis Palapinių sezono uždarymo akcentas. Paruošiau ir užkasiau svarainių trauktinę. Bus iškasta per Palapinių sezono 2014 atidarymą.

Palapinių sezono uždarymas. Pusryčiai

Antrosios dienos rytas. Paežerėje dar radau grybų. Gavosi puikūs pusryčiai.

Palapinių sezono uždarymas. Vaisių asorti

 

Ir pabaigai desertas. Jį pagaminau gerokai anksčiau prieš karpio kepimą. Tik pagaminus, dominuoja brendžio skonis. Po kiek laiko brendis susigeria į vaisius ir asorti skonis tampa švelnesnis.

Palapinių sezono uždarymas. Keptas karpis

Ir pagrindinis Palapinių sezono uždarymo patiekalas. Važiuodamas pakelyje nusipirkau gyvą karpį. Atvažiavęs į stovyklą jį išskrodžiau, gerai nuploviau, įtryniau prieskoniais, garstyčių padažu ir palikau marinuotis. Kepiau vakare ir ant stalo buvo patiektas karštas.

Palapinių sezono uždarymas. Sumuštiniai

Pavakariams buvo greitai pagaminami ir labai skanūs sumuštiniai.

Palapinių sezono uždarymas. Dešrelės su bulvėmis

Kaip bebūtų gaila, šių metų Palapinių sezonas neišvengiamai artėja į pabaigą. Tradiciškai padarytas ir jo uždarymas. Pirmosios dienos pietūs

Sūris prie alaus

Greitai pagaminama užkanda. Ilgai kepti nereikia. Pats skanumas, kol šiltas.

Kepimo lenta. Kepu mėsą ir daržoves

Toliau įsisavinu kepimo lentą. Mėsą supjausčiau, įtryniau prieskoniais ir palaikiau pora valandų. Daržoves aptepiau aliejumi su prieskoniais ir palaukiau kol nuvarvėjo aliejaus perteklius. Pirmiausia iškepė grybas ir baklažanas, po jų svogūnas ir moliūgas. Ilgiausiai kepė mėsa, bulvės ir morkos. Kitą kartą ant lentos dėstysiu kitaip. Ilgiau kepantys bus lentos viduryje, trumpiau kepantys - kraštuose. Baigs kepti daug maž vienu metu.

Lyrinis nukrypimas. Keistumas

Na ir keistumas, na ir keistumas medžių rudenį -
Ima ir nusirengia.
Na ir keisti, na ir keisti tie medžiai rudenį -
Ima ir nusirengia.

O prie manęs sustoja storiausiais kailiais žmonės,
Ko norit? Ko gi norit? Juk aš kaip medis nuogas.
Einu per patį šaltį, visi man siūlo kailinius,
Bet aš kaip medis keistas ir suprastas tik medžių.

Na ir keisti tie medžiai rudenį,
Na ir keisti tie medžiai rudenį,
Na ir keisti tie medžiai rudenį -
Ima ir nusirengia.
Na ir keisti tie medžiai rudenį,
Na ir keisti tie medžiai rudenį,
Na ir keisti tie medžiai rudenį -
Ima ir nusirengia.

V.Kernagis

Poniabudė

Pacituosiu Birutę Martišienę:

Grybų karaliumi pagal gydomąsias savybes nuo seno laikomas japoniškas grybas shiitake, kurio pagalba gydoma daugelis ligų, įskaitant ir piktybinius auglius.

Na, jeigu japonai turi karalių, tai mūsų miškuose auga ne ką prastesnis, o kai kuriais atžvilgiais ir gerokai pranašesnis grybas Phallus impudicus, liaudyje vadinamas poniabude, panagrybiu ar žemės taukais. Šis grybas nuo seno gerai žinomas ir labai vertinamas Rusijoje, Baltarusijoje, Latvijoje. Valgė jį šviežią su grietine, paskanindami druska ir pipirais, darė užpilus su degtine ar kagoru, džiovino. Poniabudės sultimis merginos ir moterys tepdavo veidą, kad oda būtų švelni ir skaisti.

Spiritiniu antpilu gydė egzemą, hemarojų, miomą, podagrą, mastopatiją..., net vėžinius susirgimus. Susirgę gripu, sloga, angina, pasunkėjus kvėpavimui skalavo gerklę grybo sultimis. Žalius grybus valgė, gydydamiesi nuo gastrito, skrandžio opos ar šiaip organizmo sustiprinimui. 

Sakoma, kad tie, kurie valgo šviežias poniabudes, niekada nesuserga vėžiu.

 

Renku, užšaldau ir vartoju ištisus metus.

Žvynabudė kaip desertas

Šiek tiek ekstremalaus maisto. Ekstremalus yra tiems, kad neskiria žvynabudžių. Todėl kategoriškas reikalavimas: mėgautis žaliomis gali tik tie, kurie tikrai jas gerai atpažįsta. 

Tinka jaunų, dar neišsiskleidusių žvynabudžių kepurėlės. Kai pradeda jos augti, eidamas į mišką, kišenėje nešuosi mažą buteliuką su druskos - prieskonių mišiniu. Radęs mėgaujuosi vietoje. Skonis primenantis riešutus. Dedu ir į salotas.

Kepta žvynabudė

Žvynabudę radau užaugusią pačioje stovyklavietėje. Paprastai jas pamirkau į išplaktą su prieskoniais kiaušinį, apvolioju džiuvėsėliuose ir tada kepu. Neturėjau nei kiaušinio, nei džiuvėsėlių. Bet turėjau miltų. Žvynabudę sudrėkinau vandeniu ir apvoliojau miltų - prieskonių mišiniu. Turėjau sūrio. Gavosi visai neblogas kepsnys.

Aukštaitiška grybų sriuba

Pavadinau aukštaitiška, nes receptas atkeliavo iš Aukštaitijos. Kraipiau galvą jį klausydamas. Nesiderino paskutinis komponentas, pienas. Klydau. Rezultatas pranoko lūkesčius. 

Dėkoju internetinei draugei Marytei už šį puikų receptą.

Raudonviršiai žiemai

Šiemet gausiai augo raudonviršiai. Paruošiau ir užšaldžiau kelis indelius jų žiemai. Apverdant vietoje vandens, druskos ir prieskonių, panaudojau alyvuogių konservavimo skystį. Dar įtrupinau pora česnako skiltelių. Gavosi labai geras skonis.

Sausai keptas baravykas

Pats seniausias ir paprasčiausias iš man žinomų kepimo būdų. Taip kepdavo kaimiškose krosnyse ant rinkių. Panaudojau špižinę kepimo lentą. Baravyko galvą įtryniau pipirais ir druska. Iškepusį paskaninau grietine. Nors grietinė nebūtina. Skanus ir be jos.

Imbiero arbata

Įsigali ruduo. Vis dažnesni šalti lietūs, žvarbūs vėjai. Darbe vėl pradėjome gerti imbiero arbatą. Gersime iki vėlyvo pavasario. Ką ji duoda, pasiieškokite googlyje. Pademonstravau, kaip ją gaminu. Medaus į arbatą nededu. Jo truputį paimu į burną ir užgeriu arbata. Bet dažniausiai su medumi tik vaišinu. Pats geriu ir be medaus, ir be cukraus. Man skani ir nesaldinta. Baigęs gerti, visada suvalgau puodelyje likusį imbierą.

Bulvės grybų troškiniui

Bulves parinkti tokias, kurios išvirusios nesukrinta, išlieka kietos. Prieš paplodamas bulvę paprastai įvynioju į drobelės gabalėlį. Gražiau susiploja ir tankiau suaižėja. Reiškia geriau įsigeria aliejus ir prieskoniai. Šį kartą tarp savo mantos neradau drobelės. Teko paploti neįvyniotas. Vaizdas prastesnis, bet skonis vis tiek geras.

Grybų troškinys

Dar gražus ruduo. Orai vėsoki, bet grybai auga. Kepsniui atrinkau šilbaravykius ir voveraites. Šoninę kaip visada, pamarinavau. Bulvės vertos atskiro aprašo. Jį pateiksiu rytoj.

Lyrinis nukrypimas. Lyja lietus

Paskutinė išvyka į gamtą. Dvi dienas beveik ištisai pylė lietus.

Nepatogumai tik dėl grybų apvirimo.

Malkos šlapios, sunkiai įsikūrė laužas, kūrendamasis dūmino. Pagailėjau ir foto aparato. Beveik nefotografavau. Geriau jau persikelkime į pavasarį.

Pavasarį sudėstytas kūrinėlis:

Lyja lietus. Tu neateisi.
Nes per lietų meilė nevaikšto.
Neverk, brangi, kam gi tau ašaros
Geriau šypsokis man širdimi.

Ir vėl kaip vakar, lašus nuo stiklo,
Lašus nuo stiklo rinksiu aš.
Ir vėl kaip vakar, tu vėliai neateisi.
Lietus mus išskiria galbūt ilgam.

Ko tu verki, kai šviečia saulė
Ir aš kartu su tavimi.
Neverk, brangi, kam gi tau ašaros
Geriau šypsokis man širdimi.

Ir vėl kaip vakar, lašus nuo stiklo,
Lašus nuo stiklo rinksiu aš.
Ir vėl kaip vakar, tu vėliai neateisi.
Lietus mus išskiria galbūt ilgam.

Lyja lietus. Greitai pavasaris.
Ir aš kartu su tavimi.
Neverk, brangi, kam gi tau ašaros
Geriau šypsokis man širdimi.

Ir vėl kaip vakar, lašus nuo stiklo,
Lašus nuo stiklo rinksiu aš.
Ir vėl kaip vakar, tu vėliai neateisi.
Lietus mus išskiria galbūt ilgam.

Ansamblis "Nemuno vingis"

Šoninės kepsnys

Kepimo eigą aprašysiu smulkiau. To priežastį parašysiu pabaigoje. 

Šoninę supjausčiau 1 - 1,5 cm storio gabaliukais, užpyliau smulkintu česnaku, svogūnais, universaliais prieskoniais ir parą marinavau. Foliją nuklojau krienų lapais, ant jų išdėsčiau šoninę ir sluoksniavau:

• Stambiai pjaustyti grybai,
• Dilgėlių lapai,
• Garšvų lapai,
• Petražolės,
• Stambiai pjaustytos morkos ir svogūnai,
• Stambiai pjaustytos bulvės.

Vėl padengiau krienų lapais, suvyniojau į foliją ir kepiau.

Eigą smulkiai aprašiau todėl, kad man jis buvo pats skaniausias šiais metais keptas kepsnys!

Jei netikit - pabandykit :)

Jei tikit - išsikepkit būtinai :D

Keptas baravykas

 

Baravykai šiemet pasipylė prie pat stovyklavietės. Išsikepiau patį seniausią, minkšta galva. Be pipirų, pabarsčiau ir druska. Gavosi karštas skanus ir sotus sumuštinis.

Kelmučių raugimas

Grybų augimo metas. Keturios išeiginės ir grybavau kasdien. Pirmą dieną prašukavau mišką ne per toliausiai namų. Šaldiklis pasipildė apvirtais šilbaravykiais. Sekančioms trims patraukiau į Girinio valdą. Pakelyje aptikau kelmučių augimvietę. Juos stovyklavietėje apdorojau ir užraugiau. Darbo buvo daug, bet kaip bus skanu žiemą.

Folijoje troškinta vištiena

Šio palapinių sezono maisto gaminimo atradimas - augalų lapų naudojimas, kepant mėsą folijoje. Įžvelgiu daug privalumų. Tai palengvina kepimą. Kepama ant mažos ugnies. Nereikia daug malkų, kad susidarytų žarijos, kaip kepant sudėtą atvirai ant grotelių. Mėsa neprisvyla ir būna sultinga. Kartu sudėtos daržovės, grybai, būna garnyras prie mėsos. Naudojami lapai ne tik apsaugo nuo prisvilimo, bet duoda ir papildomą skonį. Naudoju krienų, kopūstų, vynuogių, ajerų nendrių lapus. Yra noras išbandyti ir ąžuolo lapus. Reikės panaudoti mažam kepsneliui. Neaišku, kokį duos papildomą skonį.

Lyrinis nukrypimas. Jau ruduo

Jau ruduo, jau ruduo
Krinta lapai nuo medžio šakų.
Pasakyk kodėl gi rudenį
Ilgesys man širdį budina.

Pasiilgstu aš vasaros sapno,
Gėlėmis nubarstytų laukų.
O už lango, už lango ruduo jau,
Krinta lapai nuo medžių šakų.
Pasiilgstu aš vasaros sapno,
Gėlėmis nubarstytų laukų.
O už lango, už lango ruduo jau,
Krinta lapai nuo medžių šakų.

Bus pavasaris, bus pavasaris
Ir džiaugsmu upeliukai skardens.
Kaip norėčiau aš, kad gyvenime
Niekados nebebūtų rudens.

Pasiilgstu aš vasaros sapno,
Gėlėmis nubarstytų laukų.
O už lango, už lango ruduo jau,
Krinta lapai nuo medžių šakų.
Pasiilgstu aš vasaros sapno,
Gėlėmis nubarstytų laukų.
O už lango, už lango ruduo jau,
Krinta lapai nuo medžių šakų.

Visą laiką patiko ši brolių Aliukų ir sesutės Silvijos atliekama daina. Kiekvieną rudenį kildavo noras prie jos pridėti ir vaizdus. Šiemet taip ir padariau.

Turisto pusryciai

Paskutinės išvykos aprašymą pradedu nuo kito galo, nuo paskutinių pietų stovyklavietėje ir išvykimo į  namus. Besiruošiant gaminti, kilo labai juokinga asociacija.
Yra tokie konservai "Turisto  pusryčiai".

 

Jų kaina  leidžia manyti, kad pagaminti ne iš aukščiausios rūšies produktų. Kitaip sakant, iš atliekų...

Trečia ir paskutinė poilsiavimo gamtoje diena. Pietų gaminimui iš krepšių ir dėžių ištraukiau paskutinius produktus.

Buvo likę pora bulvių, paprika, pora skiltelių česnako, apvirti grybai, sviesto ir grietinės.

Pirmiausia aliejuje iškepiau bulves. Tada sudėjau sviestą, išlydžiau, sudėjau grybus ir smulkintą papriką. Labai greitai ėmė tirštėti. Supyliau ir grietinę.

Maišant patroškinau kokias septynias - dešimt minučių.

Tokie buvo paskutiniai šios išvykos pietūs.

Skanaus!

Išvažiuojant ežerukas atsisveikino pasipuošęs plūduriuojančiais auksiniais lapais ir saulės zuikučių šypsenomis.

Ruduo. Jau ruduo.

Karštas šokoladas

Dar vienas gimtadienio patiekalas. Daugiau kaip  pusę stiklinės pieno užkaitinau, bet neužviriau. Sudėjau sulaužytą šokoladą ir maišiau, kol ištirpo. Sudėjau susmulkintą pusę čilės pipiro ir įbėriau truputį druskos. Vėl neužvirdamas kaitinau ir maišiau apie 4 minutes, kol ėmė tirštėti. 

Skanaus!

Manau, šiuo šokoladu galėtum mėgautis ir Tu, Genute :)