2013 m. lapkričio 28 d., ketvirtadienis

Lyrinis nukrypimas. Auksinis ruduo




Paskutinės rudens dienos. Naktimis pašąla, jau iškrito ir ištirpo pirmas sniegas, vyrauja pilkai ruda spalva. Sugrįžkime į rudens pradžią. Juk jis buvo toks spalvingas. Ir kaip gražiai jį aprašė Egmilė.

 Ne auksą – auksinį rudenį
Ant savo skraistės nešu,
Lapai sodrių kaštonų
Ir ilgakojų beržų
Šnara po mano kojomis,
Braido jais medžiai ir aš
Myliu auksinį rudenį
Net rudenines miglas,
Kuriose slepiasi pasaka,
Eglių viršūnių strypai
Styro tarytum ašakos
Ten kur praskydę rūkai.
Didžiulis saulės ovalas
Drumstas lyg kūdroj vanduo
Dar ne vėlu, dar nešąla
Dar tik ankstyvas ruduo

4 komentarai:

  1. Labai gražu,Drauguži,nuostabios nuotraukėlės Tavo.Ačiū :):):)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Pagaliau sulaukem!!!! Galvojau ir tikejau kad atnaujinsi senuosius kurinelius. Pirmas buvo ir yra nuostabus, bet su siuo nepalyginamas. Aciu!!!!*)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Prašau:) Jau seniai yra noras ne kuriuos atnaujinti. Pirmasis "Auksinis ruduo" sudėstytas berods prieš septynis metus. Tada buvo lėtas internetas, prie laiškų neleisdavo prikabinti didelių failų. Mažindavau nuotraukas. Mažuose monitoriuose žiūrėdavosi normaliai, dabartiniuose, jau vaizdai išplaukę. Kai atsiras laiko, atnaujinsiu dar kelis :)

      Panaikinti