Lyrinis nukrypimas. Jau ruduo

Jau ruduo, jau ruduo
Krinta lapai nuo medžio šakų.
Pasakyk kodėl gi rudenį
Ilgesys man širdį budina.

Pasiilgstu aš vasaros sapno,
Gėlėmis nubarstytų laukų.
O už lango, už lango ruduo jau,
Krinta lapai nuo medžių šakų.
Pasiilgstu aš vasaros sapno,
Gėlėmis nubarstytų laukų.
O už lango, už lango ruduo jau,
Krinta lapai nuo medžių šakų.

Bus pavasaris, bus pavasaris
Ir džiaugsmu upeliukai skardens.
Kaip norėčiau aš, kad gyvenime
Niekados nebebūtų rudens.

Pasiilgstu aš vasaros sapno,
Gėlėmis nubarstytų laukų.
O už lango, už lango ruduo jau,
Krinta lapai nuo medžių šakų.
Pasiilgstu aš vasaros sapno,
Gėlėmis nubarstytų laukų.
O už lango, už lango ruduo jau,
Krinta lapai nuo medžių šakų.

Visą laiką patiko ši brolių Aliukų ir sesutės Silvijos atliekama daina. Kiekvieną rudenį kildavo noras prie jos pridėti ir vaizdus. Šiemet taip ir padariau.