Mažam kambarėly. Migdolai šokolade

Dar vienas, artėjančioms šventėms tinkamas patiekalas. Šie jau švenčių nesulaukė. Jei atvyks talkininkė ir susidomės, gaminsime su kitokiu šokoladu.

Mažam kambarėly. Nevirtas spanguolių kisielius

Kaip ir ruošimasis Kūčioms.  Sveikuolių dienoraščiuose aptikau šio kisieliaus receptą. Ne visai šio. Tirštinimui jie rekomenduoja naudoti maisto papildą Psylium, saldumui - medų. Su Psylium susidūręs nebuvau, bet gerai žinau, kad tirština Čia sėklos. Jų dar turiu. Mažajame kambarėlyje neturėjau medaus, tai panaudojau cukrų. Kisielius patiko. Maloni rūgštelė. Kūčioms jau bus gaminamas su medumi.

Mažam kambarėly. Karšti sumuštiniai

 

Aliejuje mirkiau tik vieną batono riekelės pusę ir ją apskrudinau. Sūrio - morkų - česnakų mase tepiau neapskrudintą pusę. Morka nevirta. Neišspręstas apšvietimas keičia nekurias spalvas ir sudaro virtos morkos įspūdį.

Mažam kambarėly. Varškės tinginys su vaisiais

Dar vienas tinginio variantas. Be kondensuoto pieno. Vaisius galima dėti ir šviežius. Kol kas pats skaniausias iš visų gamintų tinginių.

Mažam kambarėly. Užkanda "Vandens lelijos"

ŽIEDAS VĖJUOTĄ RUDENS DIENĄ

Aš namų neturiu.
Aš nemoku dainų.
Aš trumpam atėjau.
Aš ilgam išeinu.

Mano mažas brolau,
Aš žinau ko tyli.
Baisiai aukštas dangus,
Baisiai žemė gili.

Ir žinai paprastai
Toj pilkoj pakelėj:
Mes nebuvom aukštai,
Mes nebūsim giliai.

Bet vis tiek, bet vis tiek
Vieną vasarą čia
Buvo mūsų pasaulis,
Džiaugsmai ir kančia.

Lyrinis nukrypimas. Ant balto

Ant balto. Ant balto rašysiu aš juodu 

Ant balto. Ant balto rašysiu aš juodu 

Ant balto. Gyvenimą savo iš naujo

Kas buvo. Kas buvo tiktai dulkių sauja. 

Ant balto. Ant balto rašysiu raudonu

Ant balto. Ant balto rašysiu raudonu

Ant balto. Gyvenimą savo spalvotą 

Kas buvo. Kas buvo ir kas išgalvota. 

Ant balto. Ant balto rašysiu aš baltu 

Ant balto. Ant balto rašysiu aš baltu  

Ant balto. Aš baltą rašysiu jaunystę 

Kaip pūgą. Pūgoj kad galėčiau paklysti. 

Ant balto. Ant balto aš jau nerašysiu 

Ant balto. Ant balto aš jau nerašysiu  

Tas baltas seniai jau pavirto į juodą 

Kas buvo. Kas buvo man duota - parduota. 

Tas baltas seniai jau pavirto į juodą 

Kas buvo man duota - parduota... 

Lyrinis nukrypimas. Tyla

 

Aš pakviesiu tave į tylą nors esi labai toli 

Kai už lango dangus suskyla, o jo sujungti tu negali.

Mėnesienoj medžiuos žaidžia vėjų žaidimus tamsa 

Tartum pirmą šalčio snaigę lūpomis sugaus tyla. 

Toj tyloj Tu paklysi viena be manęs,
Tavo sapną nuliūdus diena išsineš...
Išsilieja ta meilės spalva iš širdies, 

Kaip ir mano be žodžių daina nevilties. 

Aš nupiešiu baltą jūrą tavo žaliame lauke 

Kai už lango vėjai skuba, nori vėl aplenkt mane 

Palengva į naktį brenda lapų švilpianti daina

Mūsų liūdesį nuplauna vakaro tylos banga. 

Toj tyloj Tu paklysi viena be manęs,
Tavo sapną nuliūdus diena išsineš...
Išsilieja ta meilės spalva iš širdies, 

Kaip ir mano be žodžių daina nevilties. 

Aš tikiu, ši naktis kaip lietus iš žvaigždžių 

Pasakys man ir tau pilnaty ko verkiu 

Kai išeisi į tylą aš to taip bijau 

Kai sugrįši, atverki duris kuo plačiau.

 Kai išeisi į tylą aš to taip bijau 

Kai sugrįši, atverki duris kuo plačiau.

Mažam kambarėly ugnelę kuriu...

Ne pirma šiandien uždegta žvakutė...

Šiandien sūnui būtų sukakę 30... 

Lankėsi čia. Kai reikėdavo, padėdavo dirbti... 

Uždegiau žvakutę ir čia...

Maisto atsargos. Žąsies taukai

Gruodis. Daug švenčių bus jo pabaigoje. Pradedu kaupti negendančių produktų atsargas. Vienas iš jų žąsis. Taikėsi riebi. Ji jau šaldomoje kameroje. O taukus paruošiau taip, kaip prisimenu iš vaikystės, ruošdavo mama. Augino žąsis. Taukus lydydavo ir kamaroje stovėdavo jų stiklainėliai. Tepdavome ant duonos. Būdavo skaniau, nei sviestas. Ir ne tik valgydavome. Basakojė vaikystė! Išbraidytos balos, išbraidytos rasos. Vakare kojos būdavo plaunamos šaltu šulinio vandeniu. Aišku, kad suskirsdavo tarpupirščiai. Žąsų taukai ir būdavo pirmas ir efektingiausias vaistas. Patepdavo ir greitai skausmas dingdavo. 

Teko vaikystėje ganyti žąsis. Gyvi prisiminimai, kaip su rykštele gindavausi nuo bandančių įžnybti žąsinų. Prie stalo man, kaip jauniausiam, tekdavo kaklas. Su kokiu malonumu rakinėdavau ir čiulpdavau jo kauliukus! Vaikystės įspūdžiai įsirėžė visam gyvenimui. Ir dabar, jei tik yra galimybė, pirmiausia imuosi paukščio kaklo. Jis man skaniausias. 

Maisto atsargos. Moliūgų sirupas ir cukatai

Turėjau šiemet nemažai ir moliūgų. Viriau su jais sriubas, kepiau blynus, troškinau, naudojau salotoms. Iš paskutinių moliūgų pasigaminau sirupą ir cukatus. Skonį suaštrinau imbieru. Labai sėkmingas buvo sirupo panaudojimas. Kepiau baltą duoną su aguonomis ir vietoje cukraus ir pusės vandens įpyliau sirupą. Bandymas pasiteisino. Duona sudorota buvo labai greitai.

Česnakų užpiltinė

Internete aptikau receptą: 

Česnako užpiltinė – vaistas nuo dešimties ligų

Į permatomą butelį (stiklainį) sumesti 12 česnako skiltelių, kurių kiekviena supjaustyta į 4 dalis. Užpilti trimis stiklinėmis raudono vyno. Uždaryti ir pastatyti ant lango dviems savaitėms.

Kasdien 2-3 kartus supurtyti.

Po dviejų savaičių perkošti ir supilti į tamsų butelį.

Visą mėnesį vartokite šios užpiltinės po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną. Būtinai!

Jos poveikis išties neįtikėtinas.

Užpiltinė:
* padeda iš organizmo pašalinti druskas, šlakus,
* pakelia tonusą,
* padidėja darbingumas,
* valo kraują,
* stiprina imunitetą,
* stiprina kraujagysles.

Užpiltinė itin stiprina širdį, mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir tonizuoja organizmą. Be to, padeda naikinti riebalus, gerina medžiagų apykaitą.

Abi sudėtinės dalys man priimtinos, pasigaminau, vartoju ir laukiu rezultato.

Maisto atsargos. Pikantiška cukinijų mišrainė

Ir paskutinės šiemet konservuotos cukinijos. Aštraus skonio mišrainė. Reiškia valgysiu pats, noriai kabins ir sūnus. Dėl aštrių patiekalų mūsų skoniai sutampa.

Maisto atsargos. Cukinijų - apelsinų uogienė

Antras saldus patiekalas iš cukinijų. Šis, tikriausiai, labiau patiks mažosioms degustatorėms, nei su imbieru.

Maisto atsargos. Cukinijų - imbiero marmeladas

Šiemet vėl turėjau nemažai cukinijų. Viriau, kepiau, troškinau, dalį konservavau. Marmeladą gaminau, galvodamas apie pagrindines degutatores, Vakarę ir Gustę. Ne už ilgo išgirsiu jų nuomonę.

Lyrinis nukrypimas. Vienišumas

MES TAMPAME VIENIŠI NE TADA, KAI NEBETURIME ARTIMŲ ŽMONIŲ, O TADA, KAI NEGALIME SU JAIS PASIDALINTI DALYKAIS, KURIE MUMS ATRODO SVARBŪS.

Tu žinai, bet gal kiti nežino, užrašysiu plytomis ant sienos, kad žmogus vis geria vienišyn, kol galų gale jau geria vienas...

Toks šaltas riogso krosnies molis 

Toks baltas spokso durų raktas

Ir mano brolis dimedrolis

Manęs negelbėja šią naktį.

Visi pabėgo troleibusai 

Monetos, moterys, teisybė 

Kaip man užmigti ir nubusti 

Pas gero būdo aplinkybę.

Tenai tarytum atvirukas 

Karpytais mėlynais krašteliais

Buvau kadais pakalnėj rūkas 

Ant kalno boružių rateliai. 

Tenai toli Taljankai raudant

Skaičiau Jaseniną prie vartų 

Buvau tenai sidabro raidės 

Buvau tenai auksinis kardas. 

Bet muzikantai jau kiti 

Praskleidžia šianakt rūką tankų 

Man visko gaila praeity 

Ir nėr Taljankos. 

Toks šaltas riogso krosnies molis 

Toks baltas spokso durų raktas

Ir mano brolis dimedrolis

Manęs negelbėja šią naktį.

Visi pabėgo troleibusai 

Monetos, moterys, teisybė 

Kaip man užmigti ir nubusti 

Pas gero būdo aplinkybę.

Maisto atsargos. Imbieras su medumi ir svarainiais

Ruduo. Vėstant orams vėl prisiminiau imbierą. Gamindavau su citrina. Prasidėjus gripams, įmaišydavau ir trinto česnako. Šiemet citriną pakeičiau svarainiais. 

Jau išbandžiau. Skani tiek viena tyrelė, tiek plikinta užvirintu ir praaušintu vandeniu.

Gavosi kvapni, šildanti ir imunitetą stiprinanti arbata.

Maisto atsargos. Svarainių sirupas ir cukatai

Svarainiai, dar vadinami lietuviška citrina. Juose daug vitaminų C, E, PP, B, pektinų, fruktozės, gliukozės, kalio, geležies, kalcio, fosforo, vario druskų. Paruošiau šiokias tokias jų atsargas žiemai.

Beruošiant sulaukiau ir pirmųjų degustatorių

Ypač nudžiugino boružė. Lapkričio mėnuo, bet dar aktyvi.

Buvo daug sėklų

Didžią dalį pabėriau paukščiams, dalį pasėjau

Gal su laiku augs svarainiai ir Mėlynuose namuose 

Palapinių sezono uždarymas

Saulėtos ir, įdienojus, gan šiltos dienos buvo per Palapinių sezono uždarymą. Auksu žibėjo dar likę ant medžių lapai 

Ežeruko mėlyje raibuliavo plikų beržų atspindžiaiIš po lapų dar geltonavo voveraitėsRyte temperatūra krito Bet neilgam. Saulė greitai atšildė.

Nuotaika, deja, nebuvo saulėta. Dar atminty gyvi vasaros pabaigoje nuniokotų Mėlynų namų vaizdai

Nuniokojo kraštiečiai. Ant plėvelės buvo likusi etiketė 

Darbams pasiruošta. Gyvos pušelės nupjautos benzopjūklu 

Plėvelė prišaudyta kabėmis 

Nesupratau, kam reikalinga ši konstrukcija 

Kam reikėjo nupjauti vieno iš keturių medžių viršūnę... Šie medžiai buvo mano klipukų vizitinė kortelė 

Pasijutau, lyg būtų nupjauta dalis manęs... Lyg šios vinys nebūtų sukaltos į medžius, bet į mane...

 Mintyse palinkėjau, kad nudžiūtų tos rankos, kurios tai padarė...

Beardant paaiškėjo konstrukcijos paskirtis. Padėti taikiniui. Prie jos pakabintas bambalys buvo suvarpytas orinio šautuvo kulkų. Paaiškėjo ir palinkusį beržą nedakaltos ilgos vinies paskirtis. Po ja buvo butelių šukių. Reiškia buvo užmaunami buteliai ir šaudoma iš kovinių ginklų. Orinukas nepajėgus suskaldyti butelio. 

Kas tai? Bukumas? Kitoje pusėje ežero lankosi žvejai ir poilsiautojai. Koviniai šoviniai jiems pavojingi. Kerštas, perspėjimas? Yra žmonių, kurie nelinki man gero. Prie keturių medžių mėtėsi prekybos centro čekis. Norvegijos prekybos centro... Gal tai lemties ženklas.  Sūnus karste grįžo iš Norvegijos... Kaip ir Mėlynuose namuose nusileidęs ir taku prieš mane ėjęs strazdas... 

Iki pat antrosios dienos pietų abejojau, ar verta užkasti gėrimo butelį sekančio Palapinių sezono atidarymui. Pagaminau ir užkasiau. Tai darant, nuo medžio ant medžio ratus suko keršulis 

Paglosčiau sakais ašarojančius jaunų pušelių kelmus 

Paglosčiau medžius, į kuriuos buvo sukaltos vinys, ežeruko vandeniu nusiprausiau veidą ir išvažiavau. 

Neįsitikinęs, kad iškasiu šį butelį...

Gyvenimas – jis visada į skolą
Ir nežinai kaip sugražinti ją,
Išbandymų užritindamas volą
Dažnai atsiveda ties praraja.

Žvelgi anapus – baimės akys plečias
Ir čia jau pasilikti negali ,
Nebežinai – gyventojas ar svečias,
Danguj, o gal jau pragaro ugny…

Palapinių sezono uždarymas. Medžiotojų gėrimas

Ir paskutinis Palapinių sezono uždarymo akcentas - gėrimo sekančio sezono atidarymui gaminimas ir užkasimas.

Palapinių sezono uždarymas. Išreišk jausmus su Rafaelo

Palapinių sezono uždarymas nėra linksmas įvykis. Teko pasaldinti su Rafaelo. Rezultatas nenuvylė. Buvo skanu.

Palapinių sezono uždarymas. Kalakutų širdžių šašlykas

Kad ir kaip nesinori, bet tenka uždaryti Palapinių sezoną...

Atsisveikinimas su Ančia

Baltoji Ančia. Prie jos daugiau kaip prieš dešimt metų pradėjau šiuos Palapinių sezonus. 

Prisimenu savo pirmąją nakvynę palapinėje. Tai buvo seniai seniai, dar besimokant septintoje klasėje. Išvyka su nakvyne prie Vištyčio ežero. Pirmoji ant laužo virta sriuba, pirmasis vakarojimas prie laužo. Kokia romantika! Pakilios nuotaikos nesugadino nei kandantys uodai, nei tai, kad keturvietėje palapinėje nakvojome šešiese, nei kelionė pirmyn ir atgal bortinės mašinos kėbule. 

Pirmoji savarankiška išvyka buvo po vidurinės mokyklos baigimo. Palapinę paskolino vyresnis draugas. Pagyventa kelios dienos prie Dusios ežero. 

Pirmąją palapinę nusipirkau bestudijuodamas institute. Trys vaikystės draugai, kartu baigę tą pačią aštuonmetę, kartu baigę tą pačią vidurinę, studijuojantys tame pačiame fakultete, per vienas vasaros atostogas nusprendėme patraukti į Krymą. Palapinė atpigino atostogavimą. Nereikėjo mokėti už nakvynę. Dieną pažintis su kurortiniais miestais, maudynės Juodojoje jūroje, deginimasis saulėje ant medinių gultų, vakare traukdavome už miesto kalnų link, pernakvodavome palapinėje, ryte grįždavome atgal. Dvi tris dienas poilsiaudavome vienoje vietoje, po traukdavome į sekantį pajūrio miestą. Aplankyta Alupka, Jalta, Livadija, Gurzufas, Malyi Mayak, Alušta. 

Tą pirmąją palapinę saugau iki šiol. Ji jau man tapo relikvija. 

Po Krymo buvo labai ilga pertrauka. Epizodiškai nakvota Palangos kempinge, su sūnumi prie Avirio, buvo sugrįžta ir į tą pačią vietą prie Dusios. 

Ir Baltoji Ančia. Prie jos prasidėjusios išvykos tęsiasi iki šiol. Daugiausia išvykos ir gyvenimas prie kitų ežerų. Ančia man nėra balta... Su ja sieja labai skaudūs mano gyvenimo momentai... Ir prieš juos sekę pranašingi ženklai...

Gulbių šeimyna 

Popietę, nepertoliausia stovyklavietės, pamačiau gulbes. Fotoaparatą nešiojuosi. Ėmiau fotografuoti ir artėti prie jų. Mano nuostabai, priėjau visai arti. Gulbiukai beveik nekreipė į mane dėmesio, gulbės ramiai žiūrėjo ir nieko nedarė. Gulbes fotografuoju ne pirmą kartą. Taip nebūna. Didžiosios gulbės, ypač gulbinas, prie šeimynos tokiu atstumu neprileidžia. Šnypščia, grasinasi sparnais, netgi puola. O šios žiūrėjo ir tylėjo... 

Po to ramiai susirikiavo ir išplaukė...

Sekančią dieną krūme krūme pamačiau tupintį strazdą 

Šis prisileido dar arčiau. Fotografavau, priartėjau per ištiestos rankos atstumą, o jis tupėjo ir gailiomis akimis žiūrėjo į mane... Užsimerkęs ir dabar matau jo akis... 

Paukščiai juk tai žinių pranašai... Vakare žinia buvo baisi... Netekau sūnaus...

Ančia, kaip poilsiavimo vieta, buvo išbraukta. Beveik išbraukta. Kai būna labai sunku, važiuoju tenai...

Sunki buvo paskutinė išvyka

Bet buvau ne vienintėlis tenai. Kitame krante skambėjo muzika, lojo šuo, plaukiojo motorinė valtis

Gražiai geltonavo krūmas, kuriame prieš šešis metus tupėjo strazdas

Ramus buvo saulėlydis 

Tik vėliau paraudonavo...

Daug skaudžių pamąstymų buvo vakare...

Rytas pasitiko šalna

Įdienojus aplankė drugelis

Mitologijoje kalbama, kad drugeliai yra išėjusių žmonių vėlės... 

Girdėjau ir skrendančių gulbių garsus. Pačių gulbių nemačiau...

Dar žiedą išsiskleidė ir pienė

Palapinių sezonų dar neuždariau... 

O grįžus gan lengvai susidėstė klipukas "Nuogas ruduo" 

Toks nuogas, toks nuogas ruduo. 
Stovi klevas liūdnumo kaip aš. 
Eisiu - bėga ten upės vanduo, 
Sakau - ir mane tegu neš.

Daug vasarų ėjo nuėjo, mačiau, 
Laukuose daugel meilės žaliavo. 
Ir širdis tartum plaka rečiau, 
Kaip linguoja liūdnai nuogas klevas.

Kur tas džiaugsmas pakalnių plačių? 
Anei žodžių neliko, nei juoko smagaus. 
Tiktai liūdesį didį jaučiu - 
Nuo pat žemės juodos ligi balto dangaus!

Dar išeit, pažiūrėt ir pamot, - 
Nors ir visas pasaulis tevysta... 
Dar su vėtra pašvilpt sutemoj 
Taip, kaip lekia ir švilpia jaunystė!

Jį buvau pradėjęs dėstyti prieš kelis metus. Vis grįždavau, ir vėl atidėdavau...