Gruodis. Daug švenčių bus jo pabaigoje. Pradedu kaupti negendančių produktų atsargas. Vienas iš jų žąsis. Taikėsi riebi. Ji jau šaldomoje kameroje. O taukus paruošiau taip, kaip prisimenu iš vaikystės, ruošdavo mama. Augino žąsis. Taukus lydydavo ir kamaroje stovėdavo jų stiklainėliai. Tepdavome ant duonos. Būdavo skaniau, nei sviestas. Ir ne tik valgydavome. Basakojė vaikystė! Išbraidytos balos, išbraidytos rasos. Vakare kojos būdavo plaunamos šaltu šulinio vandeniu. Aišku, kad suskirsdavo tarpupirščiai. Žąsų taukai ir būdavo pirmas ir efektingiausias vaistas. Patepdavo ir greitai skausmas dingdavo.
Teko vaikystėje ganyti žąsis. Gyvi prisiminimai, kaip su rykštele gindavausi nuo bandančių įžnybti žąsinų. Prie stalo man, kaip jauniausiam, tekdavo kaklas. Su kokiu malonumu rakinėdavau ir čiulpdavau jo kauliukus! Vaikystės įspūdžiai įsirėžė visam gyvenimui. Ir dabar, jei tik yra galimybė, pirmiausia imuosi paukščio kaklo. Jis man skaniausias.
Mažam kambarėly ugnelę kuriu....
AtsakytiPanaikintiUžkanda - etmografinė, o štai gėrimai - išrankiam skoniui.
bet ar aš neklystu, kad, kad asortimentas nuo praėjusio karto pasikeitė -
kai ko trūksta, kai kuo pasipildė :)
Gėrimai įsigyjami ne parodai, todėl ir keičiasi. Ištuštėjus vienam buteliui, atsiranda kitas. Ilgiau užsilaiko tie, kurie gauti dovanų :)
PanaikintiOch,niekad nesu tokių taukų valgius,kepant žasį juos apmažindavome,
AtsakytiPanaikintibet jau nenaudojau niekur jų.Matau kiek daug gerų dalykų atsinešei iš vaikystės laikų.
Tai patys gražiausi prisiminimai ir tikrai smagu,kad tuos prisiminimus įgyvendini dabar...Dėkoju!
Čia jau, matomai, šeimos tradicija. Lydydavo močiutė, lydydavo mama, o aš, būdamas pyplys, maišydavausi joms po kojų su duonos rieke rankoje, laukdamas, kada galėsiu ją įmerkti į karštus taukus. Ir kaip, apsilaižydamas, tada valgydavau!
Panaikinti