Lyrinis nukrypimas. Tyla

 

Aš pakviesiu tave į tylą nors esi labai toli 

Kai už lango dangus suskyla, o jo sujungti tu negali.

Mėnesienoj medžiuos žaidžia vėjų žaidimus tamsa 

Tartum pirmą šalčio snaigę lūpomis sugaus tyla. 

Toj tyloj Tu paklysi viena be manęs,
Tavo sapną nuliūdus diena išsineš...
Išsilieja ta meilės spalva iš širdies, 

Kaip ir mano be žodžių daina nevilties. 

Aš nupiešiu baltą jūrą tavo žaliame lauke 

Kai už lango vėjai skuba, nori vėl aplenkt mane 

Palengva į naktį brenda lapų švilpianti daina

Mūsų liūdesį nuplauna vakaro tylos banga. 

Toj tyloj Tu paklysi viena be manęs,
Tavo sapną nuliūdus diena išsineš...
Išsilieja ta meilės spalva iš širdies, 

Kaip ir mano be žodžių daina nevilties. 

Aš tikiu, ši naktis kaip lietus iš žvaigždžių 

Pasakys man ir tau pilnaty ko verkiu 

Kai išeisi į tylą aš to taip bijau 

Kai sugrįši, atverki duris kuo plačiau.

 Kai išeisi į tylą aš to taip bijau 

Kai sugrįši, atverki duris kuo plačiau.