Palapinių sezono uždarymas. Vaisių asorti

 

Ir pabaigai desertas. Jį pagaminau gerokai anksčiau prieš karpio kepimą. Tik pagaminus, dominuoja brendžio skonis. Po kiek laiko brendis susigeria į vaisius ir asorti skonis tampa švelnesnis.

Palapinių sezono uždarymas. Keptas karpis

Ir pagrindinis Palapinių sezono uždarymo patiekalas. Važiuodamas pakelyje nusipirkau gyvą karpį. Atvažiavęs į stovyklą jį išskrodžiau, gerai nuploviau, įtryniau prieskoniais, garstyčių padažu ir palikau marinuotis. Kepiau vakare ir ant stalo buvo patiektas karštas.

Palapinių sezono uždarymas. Sumuštiniai

Pavakariams buvo greitai pagaminami ir labai skanūs sumuštiniai.

Palapinių sezono uždarymas. Dešrelės su bulvėmis

Kaip bebūtų gaila, šių metų Palapinių sezonas neišvengiamai artėja į pabaigą. Tradiciškai padarytas ir jo uždarymas. Pirmosios dienos pietūs

Sūris prie alaus

Greitai pagaminama užkanda. Ilgai kepti nereikia. Pats skanumas, kol šiltas.

Kepimo lenta. Kepu mėsą ir daržoves

Toliau įsisavinu kepimo lentą. Mėsą supjausčiau, įtryniau prieskoniais ir palaikiau pora valandų. Daržoves aptepiau aliejumi su prieskoniais ir palaukiau kol nuvarvėjo aliejaus perteklius. Pirmiausia iškepė grybas ir baklažanas, po jų svogūnas ir moliūgas. Ilgiausiai kepė mėsa, bulvės ir morkos. Kitą kartą ant lentos dėstysiu kitaip. Ilgiau kepantys bus lentos viduryje, trumpiau kepantys - kraštuose. Baigs kepti daug maž vienu metu.

Lyrinis nukrypimas. Keistumas

Na ir keistumas, na ir keistumas medžių rudenį -
Ima ir nusirengia.
Na ir keisti, na ir keisti tie medžiai rudenį -
Ima ir nusirengia.

O prie manęs sustoja storiausiais kailiais žmonės,
Ko norit? Ko gi norit? Juk aš kaip medis nuogas.
Einu per patį šaltį, visi man siūlo kailinius,
Bet aš kaip medis keistas ir suprastas tik medžių.

Na ir keisti tie medžiai rudenį,
Na ir keisti tie medžiai rudenį,
Na ir keisti tie medžiai rudenį -
Ima ir nusirengia.
Na ir keisti tie medžiai rudenį,
Na ir keisti tie medžiai rudenį,
Na ir keisti tie medžiai rudenį -
Ima ir nusirengia.

V.Kernagis

Poniabudė

Pacituosiu Birutę Martišienę:

Grybų karaliumi pagal gydomąsias savybes nuo seno laikomas japoniškas grybas shiitake, kurio pagalba gydoma daugelis ligų, įskaitant ir piktybinius auglius.

Na, jeigu japonai turi karalių, tai mūsų miškuose auga ne ką prastesnis, o kai kuriais atžvilgiais ir gerokai pranašesnis grybas Phallus impudicus, liaudyje vadinamas poniabude, panagrybiu ar žemės taukais. Šis grybas nuo seno gerai žinomas ir labai vertinamas Rusijoje, Baltarusijoje, Latvijoje. Valgė jį šviežią su grietine, paskanindami druska ir pipirais, darė užpilus su degtine ar kagoru, džiovino. Poniabudės sultimis merginos ir moterys tepdavo veidą, kad oda būtų švelni ir skaisti.

Spiritiniu antpilu gydė egzemą, hemarojų, miomą, podagrą, mastopatiją..., net vėžinius susirgimus. Susirgę gripu, sloga, angina, pasunkėjus kvėpavimui skalavo gerklę grybo sultimis. Žalius grybus valgė, gydydamiesi nuo gastrito, skrandžio opos ar šiaip organizmo sustiprinimui. 

Sakoma, kad tie, kurie valgo šviežias poniabudes, niekada nesuserga vėžiu.

 

Renku, užšaldau ir vartoju ištisus metus.

Žvynabudė kaip desertas

Šiek tiek ekstremalaus maisto. Ekstremalus yra tiems, kad neskiria žvynabudžių. Todėl kategoriškas reikalavimas: mėgautis žaliomis gali tik tie, kurie tikrai jas gerai atpažįsta. 

Tinka jaunų, dar neišsiskleidusių žvynabudžių kepurėlės. Kai pradeda jos augti, eidamas į mišką, kišenėje nešuosi mažą buteliuką su druskos - prieskonių mišiniu. Radęs mėgaujuosi vietoje. Skonis primenantis riešutus. Dedu ir į salotas.

Kepta žvynabudė

Žvynabudę radau užaugusią pačioje stovyklavietėje. Paprastai jas pamirkau į išplaktą su prieskoniais kiaušinį, apvolioju džiuvėsėliuose ir tada kepu. Neturėjau nei kiaušinio, nei džiuvėsėlių. Bet turėjau miltų. Žvynabudę sudrėkinau vandeniu ir apvoliojau miltų - prieskonių mišiniu. Turėjau sūrio. Gavosi visai neblogas kepsnys.

Aukštaitiška grybų sriuba

Pavadinau aukštaitiška, nes receptas atkeliavo iš Aukštaitijos. Kraipiau galvą jį klausydamas. Nesiderino paskutinis komponentas, pienas. Klydau. Rezultatas pranoko lūkesčius. 

Dėkoju internetinei draugei Marytei už šį puikų receptą.

Raudonviršiai žiemai

Šiemet gausiai augo raudonviršiai. Paruošiau ir užšaldžiau kelis indelius jų žiemai. Apverdant vietoje vandens, druskos ir prieskonių, panaudojau alyvuogių konservavimo skystį. Dar įtrupinau pora česnako skiltelių. Gavosi labai geras skonis.

Sausai keptas baravykas

Pats seniausias ir paprasčiausias iš man žinomų kepimo būdų. Taip kepdavo kaimiškose krosnyse ant rinkių. Panaudojau špižinę kepimo lentą. Baravyko galvą įtryniau pipirais ir druska. Iškepusį paskaninau grietine. Nors grietinė nebūtina. Skanus ir be jos.

Imbiero arbata

Įsigali ruduo. Vis dažnesni šalti lietūs, žvarbūs vėjai. Darbe vėl pradėjome gerti imbiero arbatą. Gersime iki vėlyvo pavasario. Ką ji duoda, pasiieškokite googlyje. Pademonstravau, kaip ją gaminu. Medaus į arbatą nededu. Jo truputį paimu į burną ir užgeriu arbata. Bet dažniausiai su medumi tik vaišinu. Pats geriu ir be medaus, ir be cukraus. Man skani ir nesaldinta. Baigęs gerti, visada suvalgau puodelyje likusį imbierą.

Bulvės grybų troškiniui

Bulves parinkti tokias, kurios išvirusios nesukrinta, išlieka kietos. Prieš paplodamas bulvę paprastai įvynioju į drobelės gabalėlį. Gražiau susiploja ir tankiau suaižėja. Reiškia geriau įsigeria aliejus ir prieskoniai. Šį kartą tarp savo mantos neradau drobelės. Teko paploti neįvyniotas. Vaizdas prastesnis, bet skonis vis tiek geras.

Grybų troškinys

Dar gražus ruduo. Orai vėsoki, bet grybai auga. Kepsniui atrinkau šilbaravykius ir voveraites. Šoninę kaip visada, pamarinavau. Bulvės vertos atskiro aprašo. Jį pateiksiu rytoj.