Dilgėlių, garšvų lapai šiuo metu jau peraugę, sutvirtėję, salotoms netinka. Turiu jų prisidžiovinės ir susimalęs sriubų ir kepinių pagardinimui, bet vis knietėjo ir užraugti. Pabandžiau. Raugiau kaip kopūstus.
Lapus nuploviau ir supjausčiau, supjausčiau ir vidutinio dydžio pekino kopūstą, burokine tarka sutarkavau pusę saliero ir penkias morkas, peiliu susmulkinau galvutę česnako, užbėriau kmynais, kvapiaisiais ir juodaisiais pipirais ir viską gerai išmaišiau. Gautą masę nespausdamas supyliau į kibirą, ant viršaus užpyliau tris šaukštus druskos, tris šaukštus nuo pernai užsilikusio grikių medaus, užpyliau šulinio vandeniu, pridengiau lėkšte ir padėjau sodo name. Name šilta, kitą dieną jau gan intensyviai kilo burbulai. Subadžiau lazdele, išleidau dujas ir nuo dugno, uždengiau lėkšte ir ją paslėgiau stiklainiu su vandeniu. Badžiau ir per pietus, ir vakare, tą patį kartojau ir sekančią dieną. Po dviejų dienų intensyvaus rūgimo, kibirą pernešiau į vėsų rūsį. Sekančią dieną dar subadžiau, jau pasirodė tik vienas kitas burbuliukas. Po keturių dienų nuo raugimo pradžios ragavau. Vakarienei lapų - daržovių masę nusunkiau, užpyliau linų sėmenų aliejumi ir išmaišiau. Valgiau su karštomis bulvėmis, užgerdamas rauginimo skysčiu.
Skanaus!
