Užderėjo šiemet ir žaliuokės. Pakankamai greitai prisipildė jomis kibirėlis ir užaugo kaupas. Grįžęs į sodą užpyliau vandeniu ir palikau nakčiai. Atmirkę ryte plovėsi lengviau. Apviriau ir gražesnes galvutes atrinkau marinavimui, o iš nuoviro ir likusių grybų išviriau sriubą. Pavadinau dzūkiška, nes jai panaudojau puikiai Dzūkijos smėlynuose derančius grikius.
Kad geriau tilptų į puodą, peilio ir metalo pjūklelio pagalba, karkas padalinau į dvi dalis. Ant jų sudėjau su lukštais pusiau perpjautus tris svogūnus ir septynias česnako skilteles, nepagailėjau lauro lapelių, juodų ir kvapniųjų pipirų, druskos. Viską užpyliau alumi ir viriau dvi su puse valandos. Artėjant virimo pabaigai, ugniakurą pakroviau slyvos mediena. Jai bebaigiant kūrentis, puodą nukėliau, karkų gabalus sudėjau į groteles ir apkepiau, uždengęs gaubtu. Trūkstant ugniakure deguonies, likusi mediena smilko ir dūmino. Karkos ne tik apkepė, bet ir pasirūkino. Virimas aluje, apkepimas ir parūkymas slyvos mediena davė nepakartojamą skonį ir aromatą. Karšta tiesiog tirpo burnoje. Ne mažiau skani buvo ir šalta.
Kelios dienos be lietaus. Dar ir pakankamai šilta. Patraukiau prie Baltosios Ančios. Stovyklavietės tuščios. Pati upė gyva. Dar nepadžiovė irklų baidarininkai, gan akyvūs žvejai su savo motorinėmis valtimis. Ir ne vien žvejai. Pravažiuojant mačiau Aplinkos apsaugos automobilį. Prie jo du aplinkosaugininkai pro medžius su žiūronais stebėjo lėtai judančią valtį.
Išvykos į gamtą neatsiejamos su maisto gaminimu. Pirmiausiai gerą valandą pamarinavau viščiukų ketvirčius. Kol marinavosi, visai prie pat stovyklavietės pasirinkau žaliuokių ir voveraičių. Dar auga ir kitokie grybai, bet tortui reikėjo tvirtų, kurie virdami neištęžta. Juos pirmus ir išviriau, išgraibiau į lėkštę ir tame pačiame sultinyje viriau ketvirčius.Kol virė, duoną pirštais suknaibiau į gabaliukus, įdėjau kaupiną šaukštą margarino ir išmaišiau. Formą ištiesiau maistine plėvele, supyliau duoną ir stiprokai spausdamas šaukštu, suformavau torto pagrindą. Antrająm sluoksniui peiliu susmulkinau grybus ir nuo kaulų nuimtą mėsą, juos permaišiau ir vėl spausdamas šaukštu, paskleidžiau ant duonos. Sutarkavau marinuotus agurkus, juos sumaišiau su tepiuoju sūreliu ir suformavau trečiąjį sluoksnį. Ketvirtajam sluoksniui sutarkavau tvirtą sūrį ir jį sumaišiau su majonezu. Penktasis, kartu ir papuošimas, iš konservuotų žirnelių. Baigus sluoksniuoti, palaikiau valandą ir buvo ragaujama.
Skanaus!
P.S. Pusryčiai buvo paįvairyti minkšta šaltiena. Per naktį sustengo greitpuodyje paliktas grybų - vištienos sultinys.
Prisiminimai apie studentavimo laikus buvo paskata pasigaminti šį patiekalą.
Tais laikais Rambyne pagrindinė užkanda buvo žirniai, retkarčiais taikydavosi ir kojų. Tikra šventė, jei pataikydavau, kada jų yra, o kišenėje stipendija. Skanios man jos ir dabar. Kartas nuo karto išsiverdu.
Vienas iš skaniausių grybų. Galima virti, kepti, sūdyti, marinuoti, džiovinti. Kur grybavau, jų buvo negausiai, todėl teko rinktis pirmąjį variantą. Viriau sriubą. Tik prieš dedant į puodą, teko mirkyti ir plauti keliais vandenimis.
Sodo namo rūsyje aptikau čirvinių blynų keptuvę. Užkišta giliai ir visų pamiršta pragulėjo nenaudojama ne vieną dešimtmetį. Pašveičiau su feiriu ir vėl įdarbinau.
Tešlai pirmiausia ištirpinau pakelį 170 g sviesto ir palikau aušti. Įmušiau 3 kiaušinius, supyliau 4 šaukštus cukraus, kaupiną arbatinį šaukštelį vanilinio cukraus ir gerai išplakiau su blenderiu. Įpyliau apie 300 ml pieno ir vėl išplakiau. Supyliau pravėsusį, bet dar skystą sviestą ir dar kartą išplakiau. Supyliau apie 400 g miltų, kaupiną arbatinį šaukštelį kepimo miltelių ir paskutinį kartą išplakiau su blenderiu. Iš abiejų pusių įkaitinau keptuvę, patepiau ją aliejumi, pyliau tešlą ir vartydamas kepiau.
