2013 m. spalio 10 d., ketvirtadienis

Žvynabudė kaip desertas





Šiek tiek ekstremalaus maisto. Ekstremalus yra tiems, kad neskiria žvynabudžių. Todėl kategoriškas reikalavimas: mėgautis žaliomis gali tik tie, kurie tikrai jas gerai atpažįsta. 
Tinka jaunų, dar neišsiskleidusių žvynabudžių kepurėlės. Kai pradeda jos augti, eidamas į mišką, kišenėje nešuosi mažą buteliuką su druskos - prieskonių mišiniu. Radęs mėgaujuosi vietoje. Skonis primenantis riešutus. Dedu ir į salotas.

2 komentarai:

  1. O apie šiuos nei kalbos nėr...visada palikdavom miške,arba su koja paspirdavom...:)
    Nebūtum Girinis,jei nežinotum viską apie miško gerybes..:):):)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Irgi elgdavotės teisingai. Saugodavote save ir kitus :)
      Dar kartą prašau: Jei 100% negantuotas, kad tai valgomas grybas, jį apeiki.

      Panaikinti