Maisto atsargos. Moliūgų sirupas ir cukatai

Turėjau šiemet nemažai ir moliūgų. Viriau su jais sriubas, kepiau blynus, troškinau, naudojau salotoms. Iš paskutinių moliūgų pasigaminau sirupą ir cukatus. Skonį suaštrinau imbieru. Labai sėkmingas buvo sirupo panaudojimas. Kepiau baltą duoną su aguonomis ir vietoje cukraus ir pusės vandens įpyliau sirupą. Bandymas pasiteisino. Duona sudorota buvo labai greitai.

Česnakų užpiltinė

Internete aptikau receptą: 

Česnako užpiltinė – vaistas nuo dešimties ligų

Į permatomą butelį (stiklainį) sumesti 12 česnako skiltelių, kurių kiekviena supjaustyta į 4 dalis. Užpilti trimis stiklinėmis raudono vyno. Uždaryti ir pastatyti ant lango dviems savaitėms.

Kasdien 2-3 kartus supurtyti.

Po dviejų savaičių perkošti ir supilti į tamsų butelį.

Visą mėnesį vartokite šios užpiltinės po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną. Būtinai!

Jos poveikis išties neįtikėtinas.

Užpiltinė:
* padeda iš organizmo pašalinti druskas, šlakus,
* pakelia tonusą,
* padidėja darbingumas,
* valo kraują,
* stiprina imunitetą,
* stiprina kraujagysles.

Užpiltinė itin stiprina širdį, mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir tonizuoja organizmą. Be to, padeda naikinti riebalus, gerina medžiagų apykaitą.

Abi sudėtinės dalys man priimtinos, pasigaminau, vartoju ir laukiu rezultato.

Maisto atsargos. Pikantiška cukinijų mišrainė

Ir paskutinės šiemet konservuotos cukinijos. Aštraus skonio mišrainė. Reiškia valgysiu pats, noriai kabins ir sūnus. Dėl aštrių patiekalų mūsų skoniai sutampa.

Maisto atsargos. Cukinijų - apelsinų uogienė

Antras saldus patiekalas iš cukinijų. Šis, tikriausiai, labiau patiks mažosioms degustatorėms, nei su imbieru.

Maisto atsargos. Cukinijų - imbiero marmeladas

Šiemet vėl turėjau nemažai cukinijų. Viriau, kepiau, troškinau, dalį konservavau. Marmeladą gaminau, galvodamas apie pagrindines degutatores, Vakarę ir Gustę. Ne už ilgo išgirsiu jų nuomonę.

Lyrinis nukrypimas. Vienišumas

MES TAMPAME VIENIŠI NE TADA, KAI NEBETURIME ARTIMŲ ŽMONIŲ, O TADA, KAI NEGALIME SU JAIS PASIDALINTI DALYKAIS, KURIE MUMS ATRODO SVARBŪS.

Tu žinai, bet gal kiti nežino, užrašysiu plytomis ant sienos, kad žmogus vis geria vienišyn, kol galų gale jau geria vienas...

Toks šaltas riogso krosnies molis 

Toks baltas spokso durų raktas

Ir mano brolis dimedrolis

Manęs negelbėja šią naktį.

Visi pabėgo troleibusai 

Monetos, moterys, teisybė 

Kaip man užmigti ir nubusti 

Pas gero būdo aplinkybę.

Tenai tarytum atvirukas 

Karpytais mėlynais krašteliais

Buvau kadais pakalnėj rūkas 

Ant kalno boružių rateliai. 

Tenai toli Taljankai raudant

Skaičiau Jaseniną prie vartų 

Buvau tenai sidabro raidės 

Buvau tenai auksinis kardas. 

Bet muzikantai jau kiti 

Praskleidžia šianakt rūką tankų 

Man visko gaila praeity 

Ir nėr Taljankos. 

Toks šaltas riogso krosnies molis 

Toks baltas spokso durų raktas

Ir mano brolis dimedrolis

Manęs negelbėja šią naktį.

Visi pabėgo troleibusai 

Monetos, moterys, teisybė 

Kaip man užmigti ir nubusti 

Pas gero būdo aplinkybę.

Maisto atsargos. Imbieras su medumi ir svarainiais

Ruduo. Vėstant orams vėl prisiminiau imbierą. Gamindavau su citrina. Prasidėjus gripams, įmaišydavau ir trinto česnako. Šiemet citriną pakeičiau svarainiais. 

Jau išbandžiau. Skani tiek viena tyrelė, tiek plikinta užvirintu ir praaušintu vandeniu.

Gavosi kvapni, šildanti ir imunitetą stiprinanti arbata.

Maisto atsargos. Svarainių sirupas ir cukatai

Svarainiai, dar vadinami lietuviška citrina. Juose daug vitaminų C, E, PP, B, pektinų, fruktozės, gliukozės, kalio, geležies, kalcio, fosforo, vario druskų. Paruošiau šiokias tokias jų atsargas žiemai.

Beruošiant sulaukiau ir pirmųjų degustatorių

Ypač nudžiugino boružė. Lapkričio mėnuo, bet dar aktyvi.

Buvo daug sėklų

Didžią dalį pabėriau paukščiams, dalį pasėjau

Gal su laiku augs svarainiai ir Mėlynuose namuose 

Palapinių sezono uždarymas

Saulėtos ir, įdienojus, gan šiltos dienos buvo per Palapinių sezono uždarymą. Auksu žibėjo dar likę ant medžių lapai 

Ežeruko mėlyje raibuliavo plikų beržų atspindžiaiIš po lapų dar geltonavo voveraitėsRyte temperatūra krito Bet neilgam. Saulė greitai atšildė.

Nuotaika, deja, nebuvo saulėta. Dar atminty gyvi vasaros pabaigoje nuniokotų Mėlynų namų vaizdai

Nuniokojo kraštiečiai. Ant plėvelės buvo likusi etiketė 

Darbams pasiruošta. Gyvos pušelės nupjautos benzopjūklu 

Plėvelė prišaudyta kabėmis 

Nesupratau, kam reikalinga ši konstrukcija 

Kam reikėjo nupjauti vieno iš keturių medžių viršūnę... Šie medžiai buvo mano klipukų vizitinė kortelė 

Pasijutau, lyg būtų nupjauta dalis manęs... Lyg šios vinys nebūtų sukaltos į medžius, bet į mane...

 Mintyse palinkėjau, kad nudžiūtų tos rankos, kurios tai padarė...

Beardant paaiškėjo konstrukcijos paskirtis. Padėti taikiniui. Prie jos pakabintas bambalys buvo suvarpytas orinio šautuvo kulkų. Paaiškėjo ir palinkusį beržą nedakaltos ilgos vinies paskirtis. Po ja buvo butelių šukių. Reiškia buvo užmaunami buteliai ir šaudoma iš kovinių ginklų. Orinukas nepajėgus suskaldyti butelio. 

Kas tai? Bukumas? Kitoje pusėje ežero lankosi žvejai ir poilsiautojai. Koviniai šoviniai jiems pavojingi. Kerštas, perspėjimas? Yra žmonių, kurie nelinki man gero. Prie keturių medžių mėtėsi prekybos centro čekis. Norvegijos prekybos centro... Gal tai lemties ženklas.  Sūnus karste grįžo iš Norvegijos... Kaip ir Mėlynuose namuose nusileidęs ir taku prieš mane ėjęs strazdas... 

Iki pat antrosios dienos pietų abejojau, ar verta užkasti gėrimo butelį sekančio Palapinių sezono atidarymui. Pagaminau ir užkasiau. Tai darant, nuo medžio ant medžio ratus suko keršulis 

Paglosčiau sakais ašarojančius jaunų pušelių kelmus 

Paglosčiau medžius, į kuriuos buvo sukaltos vinys, ežeruko vandeniu nusiprausiau veidą ir išvažiavau. 

Neįsitikinęs, kad iškasiu šį butelį...

Gyvenimas – jis visada į skolą
Ir nežinai kaip sugražinti ją,
Išbandymų užritindamas volą
Dažnai atsiveda ties praraja.

Žvelgi anapus – baimės akys plečias
Ir čia jau pasilikti negali ,
Nebežinai – gyventojas ar svečias,
Danguj, o gal jau pragaro ugny…