Ant laužo kepta lydeka

Ant laužo žuvų iškepta nemažai. Tik iki šiol jos buvo mažesnės. 1,7 kg. lydeka jau buvo šioks toks iššūkis. Lydekos mėsa sausoka, todėl farširuojant naudojau ne tik žoleles su daržovėmis, bet ir lašinukus, majonezą. Kad kepant neapsviltų, apdėjau varnalėšų lapais, juos užtvirtinau maistine plėvele ir apvyniojau keliais aliuminės folijos sluoksniais. Ruošinys gavosi storas. Teko "paaukštinti" groteles, surišant vieną jų galą viela. Kepiau dažnai vartydamas. Rezultatas puikus. O galva prie alaus buvo tikras delikatesas.

Skanaus!

Lyrinis nukrypimas. Krantai

Beveik tiramisu

Lengvai gaminamas tiramisu skonio desertas. Svarbu: užpylus kava trapius sausainius, mirkyti ne ilgiau 5 sekundžių, antraip ištež ir pavirs koše. Susluoksniavus, būtų gerai palaikyti per naktį šaldytuve. Gamtoje šaldytuvo nebuvo, o ir ne visi žmonės apdovanoti kantrybe, desertas buvo skaniai sudorotas, palaikius šešėlyje pora valandų. 

Skanaus!

Nebijau ir meškos

Internete aptikau Dzūkijos miškuose esančią gan pikantišku pavadinimu aukštapelkę. Telefone atsidaręs straipsnį apie ją, bendradarbių užklausiau, ar esa ten buvę. Pradžioje pašnairuodavo į mane, pamatę telefone - susidomėdavo. Nei vienas apie ją nežinojo. Sulaukęs atostogų, nuvykau. Medinę mešką aptikau netoli Marcinkonių etnografinės sodybos. Nuo jos nuvažiavau iki Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centro, palikęs ten mašiną, žygį tęsiau pėsčiomis. Informacinių ženklų, kaip pasiekti tarp miškų pustomo smėlio kopą ir aukštapelkę beveik neaptikau.  Jei norėsit pakartoti maršrutą, 

reikės eiti Miškininkų gatve, iš jos pasukti į Gaidžių gatvę ir ir paėjus ja, kairėje pusėje matosi kopa. Perėjus ją ir einant tolyn, prieist ir aukšapelkę. 

Sėkmės!

Cepelinai

Atsisveikinimas su pernykštėmis bulvėmis. 

Turguje ir parduotuvėse jau pilna šviežių bulvių, o pas mane, rūsyje šalia Mažo kambarėlio, dar kibiras neblogai išsilaikiusių pernykščių. Surengiau gamtoje deramą atsisveikinimą su jomis, pagamindamas daugumos mėgstamus cepelinus.

Skanaus!

Velnio duobė

Antrasis apsilankymas Velnio duobėje. Pirmasis buvo prieš nemažai metų, po supūliavusio ir trūkusio apendicito operacijos. Medikai artimiesiems optimistinių prognozių nežadėjo. Kaip matote, išsikapsčiau. Ir po poros savaitčių, kai išleido iš ligoninės, važiuodamas nuo Aukštadvario Vievio kryptimi, pamačiau rodyklę "Velnio duobė", pasukau prie jos ir perėjau šį maršrutą. 

Marmuriniai kiaušiniai

Pusryčiai Mėlynuose namuose. 

Skanaus!

Vištiena, marinuota su mozzarella

Su Palapinių sezonu, prasidėjo ir kepsnių ant grotelių sezonas. Toks kepimas išsausina mėsą. Kad kepsniai būtų sultingesni, į marinatą dedu įvairių priedų. Šį kartą išbandžiau mozzarella sūrį. Jį su visu skysčiu supyliau į dubenį, sutryniau šakute, užpyliau šiltu vandeniu, išplakiau plakimo šluotele ir užpyliau ant vištienos gabaliėlių. Marinavau per naktį. Kepant dažnai varčiau groteles. Rezultate vištiena gavosi tikrai sultinga, su skania traškia plutele. 

Skanaus!