2015 m. vasario 22 d., sekmadienis

Nemunaičio sūrusis šaltinis





Dar viena Nemunaičio apylinkėse aplankyta vieta. Sūrusis šaltinis. Kelią prie jo  rodo žalios spalvos rodyklės. Pirmoji - ties bažnyčia, sekančios - prie kiekvieno miško keliuko atsišakojimo. Paskutinį šimtą metrų prie jo veda pėsčiųjų takelis. Vanduo kaip ir nėra sūrus. Bet kad skanus, tai tikrai. Pasigailėjau, kad pasiėmiau tik vieną didesnę talpą.

2015 m. vasario 21 d., šeštadienis

Didysis Dzūkijos akmuo





Pernai metų vasaros pasivažinėjimas po Nemunaičio apylinkes. Viena iš aplankytų vietų  buvo Didysis Dzūkijos akmuo. Jis randasi Nemunaičio seniūnijos  Vangelonių kaime. Surasti nesunku. Pasiekus Nemunaitį važiuoti rodyklių rodoma kryptimi. O rodyklių nemažai. 
Kaip rašoma Vikipedijoje, Didysis Dzūkijos akmuo arba (Vangelonių akmuo) – masyvus riedulys, geologinis gamtos paminklas, devintas pagal dydį Lietuvoje. Paskelbtas saugomu 1964 m. Stūkso Dzūkijoje, Vangelonių kaime, Nemunaičio seniūnijoje, Alytaus rajone. Riedulio matmenys (virš žemės paviršiaus esančios dalies): aukštis – 3,82; ilgis – 7,1; plotis – 4,58; didžiausia horizontali apimtis – 18,03 m. Šis riedulys vadinamas Dzūkijos Puntuku. Į jį ne kartą trenkė žaibas, todėl akmuo skilęs. Geologiniu paminklu akmuo paskelbtas 1964 m. Akmenį sudaranti uoliena – rusvai ir juosvai pilkas biotinis plagiogneisas su granatu. Pasakojama, kad du milžinai nešę šį akmenį ir pargriuvę. Kai paleidę iš rankų tokią sunkybę, ji giliai į žemę įsmigusi. 
Būsit netoliese - aplankykite.

2015 m. vasario 18 d., trečiadienis

Mėlyni namai blynais kvepia





Užgavėnės Mėlynuose namuose. Ir joms namų darbus atlikau Mažam kambarėlyje. Į miltus įbėriau druskos, cukraus, vanilinio cukraus ir kepimo miltelių. Blynų įdarui naudojau varškę, šermukšnių uogienę ir medų. Arbata gauromečio. 
Mėlynuose namuose jaučiasi artėjantis pavasaris. Beveik nelikę sniego. "Kalbėjo" ežerukas. Matomai trūkinėjo ledas. Kartas nuo karto pasigirsdavo duslus garsas. Medžiuose girdėjosi genių kalenimas. 
Gera Mėlynuose namuose!

2015 m. vasario 3 d., antradienis

Lyrinis nukrypimas. Mėlyni namai




Parašysiu sau aš mėlynus namus
Ir tenai gyvensiu kai man liūdna bus.
O kad neįeitų niekas pro duris,
Bus be durų ten kiekvienas kambarys.

Ten rašysiu sapną sau be pabaigos
Ir sapnuosiu, ko nebuvo niekados.
Baltas sapnas, tartum baltas debesis,
Juodas tartum raidės mano liūdesys.

Paskutinių rudeninių lapų saujoj
Parašysiu sau gyvenimą iš naujo.
Mėlynus namus, užvertas langines,
Kad nerastų ten ruduo manęs.  

Parašysiu kelią, laimę tam kely,
Kad ieškot nereiktų svetimoj šaly.
Žalią medį vidury žalios lankos,
Kad nepasikarčiau ant sausos šakos.

Parašysiu meilę, kad tu mane
Taip gražiai mylėtum tartum romane.
Ir manęs kad niekad nepamirštum tu,
Parašysiu kelią pragaran kartu.

Paskutinių rudeninių lapų saujoj
Parašysiu sau gyvenimą iš naujo.
Mėlynus namus, užvertas langines,
Kad nerastų ten ruduo manęs. 

J. Erlickas

2015 m. vasario 2 d., pirmadienis

Išvyka į Mėlynus namus





Mėlyni namai... Pasiilgstu jų. Prieš važiuodamas, atlikau namų darbus. Mažame kambarėlyje, šilumoje, įpjausčiau batoną ir sutepiau rudmėsių sviestu http://lex777esq.blogspot.com/2014/09/rudmesiu-sviestas.html
Diena buvo apsiniaukusi, bet važiuojant ir tik nuvažiavus pro debesis trumpam nušvito saulė. Mėlynuose namuose viskas savo vietoje 









Džiugino iš po sniego lendanti žaluma 







 Ledukais pasipuošę kadagiai 



Priėmė Mėlyni namai. Apėmė ramybė. Norėjosi būti ir būti juose.
Beruošiant maistą netoliese prabėgo du šunys 



O aš dairiausi paukščių. Jų nebuvo. Bet kad lankosi, rodė įstrigęs sniege išaižytas kankorėžis 



Pasivaikščiojau apie ežerus. Praėję vėtros. Yra naujai nulaužtų medžių 



Aptikau beržą su juodgrybiu



 Auga aukštokai, nepasiekiau. Sekantį kartą pasiimsiu įrankių ir dalį nukaposiu. Vaistas.
Džiaugiuosi, kad nuvažiavau. 
Iki pasimatymo!