Aluje virta karka

Pati skaniausia karka, kokią tik teko valgyti. 

Kad geriau tilptų į puodą, peilio ir metalo pjūklelio pagalba, karkas padalinau į dvi dalis. Ant jų sudėjau su lukštais pusiau perpjautus tris svogūnus ir septynias česnako skilteles, nepagailėjau lauro lapelių, juodų ir kvapniųjų pipirų, druskos. Viską užpyliau alumi ir viriau dvi su puse valandos. Artėjant virimo pabaigai, ugniakurą pakroviau slyvos mediena. Jai bebaigiant kūrentis, puodą nukėliau, karkų gabalus sudėjau į groteles ir apkepiau, uždengęs gaubtu. Trūkstant ugniakure deguonies, likusi mediena smilko ir dūmino. Karkos ne tik apkepė, bet ir pasirūkino. Virimas aluje, apkepimas ir parūkymas slyvos mediena davė nepakartojamą skonį ir aromatą. Karšta tiesiog tirpo burnoje. Ne mažiau skani buvo ir šalta.

Skanaus!