2013 m. liepos 24 d., trečiadienis

Apie mane

Dar kažko neradau -
Lyg klajoklis, išnaršęs tankynę.
Dar kažko neturiu -
Prisisunkęs tulžies ir medaus.
Šitiek žemėj kelių
Mano kojos numynė,
O kažko neturiu,
O kažko neradau…
Gal dėl to
Vis kas kartą
Saulėtekiai jaudina širdį.
Ir diena kiekviena
Vėl sužėri naujai.
Gal nereikia labai
Ant savęs ir gyvenimo širsti,
Kad kažko nebespėjai,
Kažką praėjai.

Tik širdy - troškulys.
Ir krūtinėj -
Negęstantis alkis.
Jie neleidžia
Ramiai užsisklęst kambary.
Jei kada pavargstu,
Jie - kaip sąžinė -
Liepia man:
- Kelkis!
Dar kažko neradai.
Dar kažko neturi.


E.Selelionis
Su fotoaparatu išvaikščioti su miestu besiribojantys miškai ir upės pakrantės, dažnos išeiginės leidžiamos palapinėje prie vandens telkinių. Susikaupė didelė nuotraukų kolekcija ir stovyklavimo patirtis.
Dalinuosi.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą