Nuo praeitų metų gruodžio mėn. kopūstai buvo vartojami švieži arba kaip pagrindinė kimčių dalis. Tradicinis raugimas pamirštas nebuvo. Per sezoną nemažai užraugta ir suvalgyta agurkų. Agurkų augimas baigėsi, vėl mintys ėmė suktis apie tradicinio raugimo kopūstus. Raugiau, kaip paskutiniu laiku įpratęs, produktų proporcijos ir prieskonių kiekiai iš akies, skaičiuoju tik medų ir druską. Kai viskas būna susmulkinta, sumaišyta ir sausai sudėta į rauginimo indus, trims litrams mišinio dedu kaupiną valgomą šaukštą druskos ir kaupiną valgomą šaukštą medaus, o tada pilu šaltą vandenį, kad apsemtų kopūstus. Kadangi kopūstų buvo nepilnas 10 ltr. kibiras, dėjau po tris šaukštus. Ir dar, šį kartą kibiro dugną nuklojau krienų lapais. Tris pirmas dienas laikiau šiltai ir du kartus dienoje lazdele badžiau, kad išeitų rūgimo dujos. Ketvirtą dieną išnešiau į vėsų rūsį, po dienos atsidengiau, burbuliukai nekilo, tai ragavau.
Skanaus!
Skonis patiko. Krienų lapai vos vos pridėjo skonio, bent man pagerino. Iš jų tikėjausi, kad neleis ir suminkštėti, todėl neskubėjau ištuštinti kibiro. Susiklosčiusios aplinkybės pailgino jų buvimo rūsyje laiką iki dviejų mėnesių. Išvykau į Olandiją, grįžus saviizoliacija bute. Per saviizoliaciją pasigailėjau, kad juos palikau sode, o neparsivežiau į butą. Pasiilgau savojo, o ne parduotuvinio skonio. Atgavus judėjimo laisvę, iš karto išskutau į sodą ir pirmiausiai į rūsį. Atidengus kibirą, vaizdas džiugino, rasalas skaidrus, kvapas malonus. Paragavęs džiaugiausi dar labiau. Skonis sodrus, vos vos rūgštesnis, nei palikau, kopūstai kieti, traškėjo tarp dantų. Skanūs buvo ir patys rauginti krienų lapai.
Artėja naujas raugimas. Gaila, šalna nušaldė lapus. Raugsiu be jų, o kitais metais, krienų lapai bus dažni svečiai raugimo induose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą