Neplanuotas ir ekspromtu pagamintas patiekalas. Prieš gamindama patiekalą, ypač jei ruošiuosi fotografuoti gaminimą, iš anksto pasirūpinu visais reikalingais produktais. Šį kartą buvo kitaip. Pradėsiu nuo pradžių.
Vieną gražią dieną kepiausi pietums blynus ir sulaukiau svečio, tame pačiame sode gyvenančio draugo, aistringo žvejo ir grybautojo. Užsuko po žvejybos ir ne tuščiomis. Krepšyje puikavosi gan didelis karšis, kuris vėliau sunkiai tilpo į groteles. Blynus, besikalbant, iškepiau visus, o tada ėmiausi lauktuvių. Nuploviau, nuskutau, išėmiau žiaunas ir padariau reviziją savo prieskonių atsargose.
Revizija rezultatyvi. Labiausiai nudžiugino aptiktas pakelis Žuvies prieskoninių žolelių mišinio. Ant stalo padėjau ir majonezo bei padažo indelius. Įtryniau karšį žolelių mišiniu ir šešėlyje palikau marinuotis. Neskubėdamas ėmiausi įdaro. Morkas sutarkavau, svogūnus, petražoles ir česnakus susmulkinau peiliu ir mišinį kepiau, kol suminkštėjo. Tada supyliau į dubenį, užpyliau šauktą majonezo, susmulkinau kelias krapų šakeles, subėriau ir išmaišiau. Praėjus maždaug valandai nuo įtrynimo žolelių mišiniu, karšio vidų ir buvusių žiaunų ertmes užpildžiau įdaru ir vieną šoną aptepiau majonezu. Ant folijos padėjau krieno lapą, ant jo ištepta puse paguldžiau karšį, ištepiau antrą šoną, uždengiau dviem mažesniais lapais, įvyniojau į foliją ir įdėjau į groteles. Tuo laiku bebaigdinėjo išsikūrenti ugniakuras. Nors dar kilo mažos liepsnelės, uždėjau groteles ir uždengiau dangčiu. Dangtis ne tik skirstė šilumą, bet ir po juo besikaupiantys dūmai liepsneles užgesino. Apverčiant groteles, pirmus du kartus liepsnelės atgydavo, vėliau jau nesirodė. O groteles apversdavau kas 3 - 4 minutės. Ėmus sklisti kepamos žuvies aromatui, dar apverčiau kelis kartus ir nuėmiau nuo ugniakuro. Praplėšus foliją, pasirodė, kad dalis lapo prikepė prie karšio odos. Nė kiek nepergyvenau. Krienų lapus esu naudojęs gaminant, žinau jų skonį ir žinojau, kad neprapuls ir dabar. Nuplėšiant juos, pagadino karšio išvaizdą, bet ne skonį.
Skanaus!
Suvalgius įsidėtą gabalą žuvies, išnarsčius ir apčiulpus galvos kaulus, ėmiausi lapo.
Lapas su oda, kepant permirkęs žuvies su prieskoniais skysčiu, pasirodė tikras delikatesas! Kaip mat liko tik apčiulptos gyslos, o aš jau audžiu mintį, kad sekantį katą dėsiu kelis krienų lapų sluoksnius, bus daugiau skanumyno.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą