Lyrinis nukrypimas. Auksinis ruduo

Paskutinės rudens dienos. Naktimis pašąla, jau iškrito ir ištirpo pirmas sniegas, vyrauja pilkai ruda spalva. Sugrįžkime į rudens pradžią. Juk jis buvo toks spalvingas. Ir kaip gražiai jį aprašė Egmilė.

 Ne auksą – auksinį rudenį
Ant savo skraistės nešu,
Lapai sodrių kaštonų
Ir ilgakojų beržų
Šnara po mano kojomis,
Braido jais medžiai ir aš
Myliu auksinį rudenį
Net rudenines miglas,
Kuriose slepiasi pasaka,
Eglių viršūnių strypai
Styro tarytum ašakos
Ten kur praskydę rūkai.
Didžiulis saulės ovalas
Drumstas lyg kūdroj vanduo
Dar ne vėlu, dar nešąla
Dar tik ankstyvas ruduo

Lyrinis nukrypimas. Šuke rašau...

Šuke rašau gyvenimą
Ant miesto grindinio-
Duobėto ir nušiurusio
Likimo sprindinio.
Ir plinta raštas, kaip liga
Aplinkui židinį,
Palikęs pėdsaką laike
Šuke rašytinį.
Vitražais sielos margintą,
Šešėliais lygintą
Ir atpildo belaukiantį,
Kad bus atlyginta.

Už nevilties tylėjimą,
Už griausmą glūdintį,
Už skaudantį mylėjimą,
Lyg šunį budintį.
Skeveldromis drėkstos vilties
Eskizą tarpinį
Paliksiu prie pradžios versmės
Lyg gražų karpinį.
Šuke karpytą iš grubaus
Dulkėto grindinio
Ranka pavargusio žmogaus-
Lemties augintinio.

Egmilė

Maisto atsargos. Kopūstų raugimas

Prieš tris metus pirmą kartą užraugiau kopūstus su saldžiąja paprika. Patiko tiek man, tiek juos valgiusiems. Nuo tada tik taip ir raugiu. Dalinuosi receptu.

Strimėlių sūdymas

Pagaliau turguje pasirodė šviežios strimėlės! Reiškia iki pavasario, kol vėl pradings, sūdytų žuvų parduotuvėje nepirksiu. Pačio sūdytos yra ir šviežesnės, ir žymiai skanesnės. O ir skonį galima keitinėti, pridedant kitokių prieskonių. Paseksit mano pavyzdžiu - neapsiriksit.

Lyrinis nukrypimas. Nebežinau...

 Aš jau nebežinau Kur kelias tas į viršų.
Atgalios žiūrėjau, negailėjau pamiršęs.
O kur aš žiūrėjau aplinkui vienos bėdos
O kur aš praėjau tartum ne mano pėdos.

Iš tos pėdos negerk, avinėliu pavirsi.
Tiek tos bėdos, neverk. Tyloj save išgisi.
Iš tos pėdos negerk, avinėliu pavirsi.
Tiek tos bėdos, neverk. Tyloj save išgisi.

O kai savęs klausiaus, tartum ne mano balsas.
O kai save žvalgiaus, juodas kur buvęs baltas.
Ką man tokiam daryt, tos pačios tiktai bėdos.
Nei kelio nebmatyt, anei žmogaus, tik pėdos.

Iš tos pėdos negerk, avinėliu pavirsi.
Tiek tos bėdos, neverk. Tyloj mane išgisi.
O kur aš būsiu, gal volunge lietų šauksiu,
O po lietaus atgal pieno puta ar kraujo parplauksiu.
Pieno puta ar kraujo...

J.Erlickas

Maisto atsargos. Moliūgų - obuolių cukatai

Mėgstu ne tik aštrius patiekalus. Patinka ir saldūs. Pasigaminau cukatus. Darbo daug. Ilgas virimas, visą laiką maišant, kad neprisviltų. Bet rezultatu patenkintas.

Maisto atsargos. Moliūgų mišrainė

Laukiu sekančio Palapinių sezono. Belaukdamas nepamirštu ir virtuvės. Pirmiausia apdorojau turimus moliūgus. Šiemet jie užderėjo. Mėgstu aštrius patiekalus. Pasigaminau aštroko skonio mišrainę.

Palapinių sezono uždarymas. Imbiero - svarainių arbata

Prieš išvažiuojant, dar išsiviriau arbatos.

Ežeriukas atsisveikino ašarodamas...

Palapinių sezono uždarymas. Svaraininė

Ir pagrindinis Palapinių sezono uždarymo akcentas. Paruošiau ir užkasiau svarainių trauktinę. Bus iškasta per Palapinių sezono 2014 atidarymą.

Palapinių sezono uždarymas. Pusryčiai

Antrosios dienos rytas. Paežerėje dar radau grybų. Gavosi puikūs pusryčiai.