Nuo klasikinio pesto stipriai skiriasi sudėtimi, Žolelės lietuviškos, dauguma jų surinkta Girinio valdoje, todėl ir pavadinau Girinio. Žolelės: dilgėlių, kiaulpienių, gauromečio, rūgštynių, ridikėlių, jauni klevo lapai, jauni kadagio spygliai ir uogos, notrelių lapai ir žiedai, kiaulpienių žiedai. Riešutus išrinkau iš Studentų maisto. Juos, kaip ir dera pesto, o gamtoje kitaip ir neįmanoma, sugrūdau rankiniu būdu. Žoleles perploviau, supjausčiau ir sugrūdau. Sutryniau česnakus, viską sudėjau į dubenį, pasūdžiau, papipirinau, užpyliau saulėgrąžų aliejumi ir gerai išmaišiau. Degustavau užtepęs ant skrudinto batono riekelių.
Skanaus!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą