Mažam kambarėly. Migdolai šokolade

Dar vienas, artėjančioms šventėms tinkamas patiekalas. Šie jau švenčių nesulaukė. Jei atvyks talkininkė ir susidomės, gaminsime su kitokiu šokoladu.

Mažam kambarėly. Nevirtas spanguolių kisielius

Kaip ir ruošimasis Kūčioms.  Sveikuolių dienoraščiuose aptikau šio kisieliaus receptą. Ne visai šio. Tirštinimui jie rekomenduoja naudoti maisto papildą Psylium, saldumui - medų. Su Psylium susidūręs nebuvau, bet gerai žinau, kad tirština Čia sėklos. Jų dar turiu. Mažajame kambarėlyje neturėjau medaus, tai panaudojau cukrų. Kisielius patiko. Maloni rūgštelė. Kūčioms jau bus gaminamas su medumi.

Mažam kambarėly. Karšti sumuštiniai

 

Aliejuje mirkiau tik vieną batono riekelės pusę ir ją apskrudinau. Sūrio - morkų - česnakų mase tepiau neapskrudintą pusę. Morka nevirta. Neišspręstas apšvietimas keičia nekurias spalvas ir sudaro virtos morkos įspūdį.

Mažam kambarėly. Varškės tinginys su vaisiais

Dar vienas tinginio variantas. Be kondensuoto pieno. Vaisius galima dėti ir šviežius. Kol kas pats skaniausias iš visų gamintų tinginių.

Mažam kambarėly. Užkanda "Vandens lelijos"

ŽIEDAS VĖJUOTĄ RUDENS DIENĄ

Aš namų neturiu.
Aš nemoku dainų.
Aš trumpam atėjau.
Aš ilgam išeinu.

Mano mažas brolau,
Aš žinau ko tyli.
Baisiai aukštas dangus,
Baisiai žemė gili.

Ir žinai paprastai
Toj pilkoj pakelėj:
Mes nebuvom aukštai,
Mes nebūsim giliai.

Bet vis tiek, bet vis tiek
Vieną vasarą čia
Buvo mūsų pasaulis,
Džiaugsmai ir kančia.

Lyrinis nukrypimas. Ant balto

Ant balto. Ant balto rašysiu aš juodu 

Ant balto. Ant balto rašysiu aš juodu 

Ant balto. Gyvenimą savo iš naujo

Kas buvo. Kas buvo tiktai dulkių sauja. 

Ant balto. Ant balto rašysiu raudonu

Ant balto. Ant balto rašysiu raudonu

Ant balto. Gyvenimą savo spalvotą 

Kas buvo. Kas buvo ir kas išgalvota. 

Ant balto. Ant balto rašysiu aš baltu 

Ant balto. Ant balto rašysiu aš baltu  

Ant balto. Aš baltą rašysiu jaunystę 

Kaip pūgą. Pūgoj kad galėčiau paklysti. 

Ant balto. Ant balto aš jau nerašysiu 

Ant balto. Ant balto aš jau nerašysiu  

Tas baltas seniai jau pavirto į juodą 

Kas buvo. Kas buvo man duota - parduota. 

Tas baltas seniai jau pavirto į juodą 

Kas buvo man duota - parduota... 

Lyrinis nukrypimas. Tyla

 

Aš pakviesiu tave į tylą nors esi labai toli 

Kai už lango dangus suskyla, o jo sujungti tu negali.

Mėnesienoj medžiuos žaidžia vėjų žaidimus tamsa 

Tartum pirmą šalčio snaigę lūpomis sugaus tyla. 

Toj tyloj Tu paklysi viena be manęs,
Tavo sapną nuliūdus diena išsineš...
Išsilieja ta meilės spalva iš širdies, 

Kaip ir mano be žodžių daina nevilties. 

Aš nupiešiu baltą jūrą tavo žaliame lauke 

Kai už lango vėjai skuba, nori vėl aplenkt mane 

Palengva į naktį brenda lapų švilpianti daina

Mūsų liūdesį nuplauna vakaro tylos banga. 

Toj tyloj Tu paklysi viena be manęs,
Tavo sapną nuliūdus diena išsineš...
Išsilieja ta meilės spalva iš širdies, 

Kaip ir mano be žodžių daina nevilties. 

Aš tikiu, ši naktis kaip lietus iš žvaigždžių 

Pasakys man ir tau pilnaty ko verkiu 

Kai išeisi į tylą aš to taip bijau 

Kai sugrįši, atverki duris kuo plačiau.

 Kai išeisi į tylą aš to taip bijau 

Kai sugrįši, atverki duris kuo plačiau.

Mažam kambarėly ugnelę kuriu...

Ne pirma šiandien uždegta žvakutė...

Šiandien sūnui būtų sukakę 30... 

Lankėsi čia. Kai reikėdavo, padėdavo dirbti... 

Uždegiau žvakutę ir čia...

Maisto atsargos. Žąsies taukai

Gruodis. Daug švenčių bus jo pabaigoje. Pradedu kaupti negendančių produktų atsargas. Vienas iš jų žąsis. Taikėsi riebi. Ji jau šaldomoje kameroje. O taukus paruošiau taip, kaip prisimenu iš vaikystės, ruošdavo mama. Augino žąsis. Taukus lydydavo ir kamaroje stovėdavo jų stiklainėliai. Tepdavome ant duonos. Būdavo skaniau, nei sviestas. Ir ne tik valgydavome. Basakojė vaikystė! Išbraidytos balos, išbraidytos rasos. Vakare kojos būdavo plaunamos šaltu šulinio vandeniu. Aišku, kad suskirsdavo tarpupirščiai. Žąsų taukai ir būdavo pirmas ir efektingiausias vaistas. Patepdavo ir greitai skausmas dingdavo. 

Teko vaikystėje ganyti žąsis. Gyvi prisiminimai, kaip su rykštele gindavausi nuo bandančių įžnybti žąsinų. Prie stalo man, kaip jauniausiam, tekdavo kaklas. Su kokiu malonumu rakinėdavau ir čiulpdavau jo kauliukus! Vaikystės įspūdžiai įsirėžė visam gyvenimui. Ir dabar, jei tik yra galimybė, pirmiausia imuosi paukščio kaklo. Jis man skaniausias.