Grikiais ir grybais įdaryta višta

 

Bėda po vieną nevaikšto... Negana, kad karantinas ir jo laikausi gan sąžiningai, NVSC nusprendė, kad turėjau sąlytį su asmeniu, sergančiu COVID-19 ir skyrė 14 dienų izoliaciją. Tai jau antroji. Pirmąją gavau pernai rudenį, grįžęs iš užsienio. Buvo nuojauta dėl antrosios, todėl pasirūpinau maisto atsargomis ir labai lengvai pragyvenau be kaimynų pagalbos. Svarbiausia duona puikiai išsilaikė šaldytuve dvi savaites! Turėjau į šaldomą kamerą įsidėjęs vištą. Labai ji tiko atšvęsti izoliacijos pabaigą. 

Iš vakaro ją padėjau į kriauklę, kad per naktį atšiltų. Ryte darbus pradėjau nuo balkono. Tenai laikau prieš karantiną iš sodo namo rūsio parvežtą sūdytų grybų kibirėlį. Prisėmiau grybų, juos ilgokai ploviau tekančiu vandeniu, po to palikau mirkti dubenyje su vandeniu. Vištą nuploviau, palikau nusivarvėti, o pats ėmiausi marinavimo mišinio. Susmulkinau česnakus ir svogūnus, įbėriau kmynų ir vištienos prieskonių, įdėjau kelis šaukštus majonezo, išmaišiau. Pabandžiau padidinti vištos ertmę idarui, norėjau išimti krūtinkaulį. Išėmiau, bet vištos estetinį vaizdą sugadinau. Višta nemaža, bet mano plaštakos dydžiui neprilygo, trūko krūtinės oda. Įtryniau mišiniu vištos vidų ir išorę, palikau dubenyje marinuotis. 

Po dviejų valandų ėmiausi įdaro. Užviriau nedidelį kiekį vandens, įpyliau stiklinę grikių, sumažinau ugnį ir palikau virti. Keptuvėje apkepiau smulkintus svogūną ir skiltelę česnako. Grybus dar kartą perploviau, supyliau į keptuvę ir kartu pakepinau. Per tą laiką išvirė grikiai. Sumaišiau juos su keptuvės turiniu ir supyliau į dubenį, šiek tiek pravėsus, šaukštu sudėjau į vištos vidų.  Lininiu siūlu užsiuvau vištą, surišau jos kojas ir įdėjau į kepimo rankovę. Rankovėje liko vietos, tai vėl keliavau į balkoną. Ten dar likęs beveik pusmaišis irgi prieš karantiną turguje nusipirktų bulvių. Įvertinau, kiek tilps, nuskutau, nuploviau, į dubenį su marinato likučiu į pyliau aliejaus, išmaišiau, sudėjau bulves, apvoliojau ir sudėjau į rankovę apie vištą. Rankovės galus užrišau ir pašoviau į orkaitę, kurioje nustačiau 210°C. Kai rankovė išsipūtė ir matėsi, kad prasidėjo kepimas, ėmiau skaičiuoti laiką. Po 45 min. įbedžiau dantų krapštuką į vištos šlaunį. Lindo lengvai, ištraukus bėgo bespalvis skystis. Reiškia iškepusi. Perpjoviau rankovę, atlanksčiau, palikau atvirą skardos viršų. Vėl pašoviau į orkaitę, įjungiau tik viršutinį kaitinimą ir apskrudinau vištą. 

Valgant, pakėliau taurelę už sėkmingą izoliacijos baigtį, kad ji ir karantinas daugiau nepasikartotų. 

Skanaus ir būkim sveiki!

Orkaitėje rankovėje keptos bulves

Vis dar karantinas. Žiemą gyvenu mieste. Butas miesto savivaldybės teritorijoje, sodas jau rajono savivaldybės teritorijoje. Atstumas tarp buto ir sodo 6 km, savivaldybės skirtingos, susisiekimą apsunkina, tiksliau gali prailginti policijos postai. Aišku, lankytis sode turiu pilną teisę, tik su savimi reikia vežiotis nuosavybės dokumentų kopijas. Karantinuojuosi sąžiningai, labai rimto reikalo dar nebuvo, tai sodo ramybės nedrumsčiu. Ugniakuras pakeistas dujine virykle su elektrine orkaite.

Šį kartą gamintas tinginio patiekalas. Tinginio, gaminant darbo nedaug, o suvalgius, nereikia plauti orkaitės, rankovė saugo nuo sienelių aptaškymo.  Bulvės nuskustos, nuplautos, apvoliotos aliejaus, kmynų, vištienos prieskonių, smulkintų česnakų ir svogūnų mišinyje, sudėtos į rankovę, pašautos į 200°C įkaitintą orkaitę ir keptos apie pusvalandį. Ar iškepę, tikrinau įbesdamas į bulvę dantų krapštuką. Kai smigo lengvai, perpjoviau rankovę, pakėliau aukštyn skardą ir penkias minutes paskrudinau.  Prie bulvių paruošiau raugintų kopūstų. Prisikroviau dubenėlį iš balkone laikomo kibiro, įpjausčiau mažą svogūno galvutę, užpyliau aliejumi ir permaišiau. Iki pilnos laimės iš šaldytuvo dar ištraukiau butelį kefyro.

Ar ne puiki vakarienė?

Skanaus!

Sumuštiniai su burokėliais, silke, baravykais

Pernai vasarą gamintas patiekalas. Ir bus dar keletas pernykščių. Nuo pavasario jau nedirbu. Gaminti ir fotografuoti laiko padaugėjo, o sėdėti prie kompiuterio, dėstyti klipus ir aprašinėti - jo trūko. Vis atsirasdavo kitos veiklos. Karantinas suveikė priešingai. Kelių blokavimas trukdo išvykoms už miesto, daugiau laiko lieka kompiuteriui. 

Grįžkim prie sumuštinių. 

Lygiomis dalimis sumaišiau Žolelėmis aromatizuotą actą ir Kanapių sėklų aliejų. Burokėlį supjausčiau apie 2 mm storio riekelėmis, sudėjau į acto - aliejaus mišinį ir palikau valandai marinuotis. Per tą valandą dar tris kartus pamaišiau. 

Ėmiausi duonos. Riekelę pjausčiau į 6 gabaliukus, ant jų dėjau po burokėlio riekelė, ant burokėlių - po silkės filė gabalėlį. Iš marinuotų baravykų stiklainio dantų krapštuku traukiau po gabalėlį baravyko, dėjau ant silkės ir kartu prismeigiau per silkę, burokėlį, duoną. 

Skanaus!

Pošventinė raugintų kopūstų sriuba

 

Baigėsi ilgas šventinis periodas. Buvo visko valgyta, buvo kelti tostai. Apie save priminė skrandis, paprašė ko nors lengvesnio ir rūgštesnio. 

Ėmiausi sriubos. Iš šaldomos kameros ištraukiau ir atšildžiau atsargai įmestus viščiukų ketvirčius. Užviriau, nugraibiau putas, uždengęs dangtį ant mažos ugnies viriau pusvalandį. Tuomet iš puodo po vieną traukiau ketvirčius, atskyriau mėsą nuo kaulų, ją supjausčiau nedideliais gabaliukais, o kaulus dėjau atgal į puodą ir ant mažos ugnies viriau toliau. 

Ėmiausi daržovių. Česnakus ir svogūnus susmulkinau peiliu, burokine tarka sutarkavau morkas, viską keptuvėje apkepiau aliejuje. Po pusvalandžio virimo, iš puodo kiaurasamčiu išgraibiau kaulus, į sultinį sudėjau nedideliais gabaliukais supjaustytas bulves, paviriau 5 min., sudėjau raugintus kopūstus, išmaišiau, įdėjau saujelę džiovintų baravykų, vėl išmaišiau ir viriau 15 min. Paragavau. Kopūstai buvo jau gerokai suminkštėję. Sudėjau vištieną, keptas daržoves ir viriau 5 min. 

Ėmiausi prieskonių. Įpyliau šaukštą džiovintų dilgėlių milteliu, nepilną šaukštą vištienos prieskonių, paviriau porą minučių, supyliau kelis šaukštus pomidorų padažo, gerai išmaišiau, ėmus vėl virti, uždengiau puodą, išjungiau ugnį ir po 15 min. ragavau. 

Skanaus!

Pokalėdinis tinginys

 

Tarpušventis. 

Po Kūčių liko kūčiukų, per Kalėdas ištuštėjo svarainių trauktinės butelis. Liko jame vos vos svaraininės ir rugio sulčių prisigėrę svarainiai. Nuodėmė būtų išmesti gerą daiktą. Patikrinau bufetą. Karantinas juntamas ir jame. Nesilanko svečiai, guli nenaudojami saldumynai. Paėmiau šokoladus, iš parduotuvės parsinešiau grietinėlės ir pabandžiau pagaminti netradicinį tinginį. 

Supyliau kūčiukus į dubenį, ant jų iškrapščiau iš butelio dalį svarainių. Bekrapštant išbėgo ir užsilikusi svaraininė. Svarainius šiek tiek pasmulkinau peiliu, gerai išmaišiau, paragavau. Kūčiukai dar buvo kietoki. Iš kito butelio įpyliau dar svaraininės, vėl kelis kartus permaišiau. 

Ėmiausi formos. Jos vidų padengiau maistine plėvele.

Atėjo eilė užpilui. Nedideliame puode užviriau vandenį, ant jo padėjau dubenį su grietinėle ir šokolado gabaliukais, maišiau, kol ištirpo šokoladas ir masė pasidarė vienalytė. Tada ją supyliau ant kūčiukų - svarainių mišinio, išmaišiau, supyliau į formą ir padėjau į šaldytuvą. 

Po trijų valandų išėmiau iš šaldytuvo, po to iš formos ir tinginys užėmė deramą vietą ant Naujametinio stalo. 

Skanaus!