Beveik kasmet pasimėgauju sraigėmis. Ne išimtis ir šie metai. Susiieškojau metalinį sietelį žuvims ir vieną ankstų rytą patraukiau Nemuno pakrante. Rytas buvo drėgnas, sraigės slėptis neskubėjo, gan greitai pririnkau trečdalį sietelio. Išmaudžiau sraiges, pamurgdžiau sietelį Nemune ir parnešęs į garažą pakabinau virš kriauklės. Prasidėjo paruošiamasis etapas. Sraigės turi išsituštinti. Sekančią dieną veiksmas persikėlė į Mėlynus namus. Tik atvažiavęs, jas išmaudžiau ežere ir sietelį pakabinau ant medžio. Kabojo dvi dienas ir buvo maudomos ežere ryte ir vakare. Trečios dienos ryte ėmiausi nemaloniausios procedūros. Į pusę kibiro vandens supyliau 700 g druskos ir 700 ml acto, paskutinį kartą išmaudžiau sraiges ir jas supyliau į paruoštą tirpalą. Sraigės ėmė burbuliuoti, leisti gleives. Pamaišydavau mentele. Po pusvalandžio kibiro viršuje plaukiojo storas gleivių sluoksnis. Išpyliau gleives su likusiu skysčiu, kelis kartus, keisdamas vandenį, nuploviau sraiges. Užviriau puode vandenį, sudėjau sraiges, paviriau 15 min, nupylęs vandenį palaukiau kol atvėso. Padėjau tris indus ir ėmiau darinėti. Pelio smaigalį smeigdavau po sraigės paduku ir lengvai pasukdamas, sraigę ištraukdavau iš kiauto ir atpjaudavau paduką. Apdorojus visas sraiges, atrinkau didžiausius kiautus, juos gerai išploviau, 20 min paviriau, išėmiau iš puodo ir iškračiau iš jų vandenį. Užviriau naują vandenį, supyliau prieskonius - kadagio uogas, juodus ir kvepiančius pipirus, lauro lapelius, džiovintus čiobrelius, krapus. Supyliau perplautus sraigių padukus ir ant mažos ugnies viriau 1,5 val. Beverdant paruošiau įdarą. Nuplikinau verdančiu vandeniu dilgėlių ir pienių lapus, juos smulkiai supjausčiau. Supjausčiau krapų lapus, svogūnų laiškus, sutryniau penkias česnako skilteles, viską supyliau į dubenį, subėriau supjaustytą gabaliukais 200 g sviesto, pabarsčiau druska, įpyliau 150 ml brendžio ir visą masę išsukau. Per sietelį nusunkiau išvirusius sraigių padukus ir atskyriau juos nuo kartu virusių prieskonių. Ėmiausi kimšti kiautus. Arbatiniu šaukšteliu įdėdavau šiek tiek sviesto - žalumynų masės, įdėdavau du, o į didelį kiautą ir tris padukus, pastumdavau gilyn ir vėl įdėdavau sviestinės masės. Sudėjau paruoštas sraiges ant sausos grilinės keptuvės ir ant mažos ugnies kaitinau kol ištirpo kiautuose sviestas ir ėmė burbuliuoti. Patiekiau su svarainiais, dilgėlėmis ir čija sėklomis kepta duona ir taurele brendžio.
Skanaus!
P.S
Šių metų mano receptas skiriasi nuo klasikinio Burgundiško recepto. Vietoje sauso vyno naudojau brendį, dėjau papildomus prieskonius - kadagių uogas, papildomas žoleles - dilgėlių ir pienių lapus. Gavosi aštresnio skonio, nei laikantis klasikinio recepto. Bet tai skonio reikalas. Traukiant lenkta šakute padukus, juos lėtai kramtant, užgeriant kiautuko turiniu, jaučiau didelį malonumą.
Darbo prie jų daug. Bet kas mėgavosi taip paruoštomis sraigėmis, tikrai pasakys, kad jis atsiperka.
Skanaus!
P.S
Šių metų mano receptas skiriasi nuo klasikinio Burgundiško recepto. Vietoje sauso vyno naudojau brendį, dėjau papildomus prieskonius - kadagių uogas, papildomas žoleles - dilgėlių ir pienių lapus. Gavosi aštresnio skonio, nei laikantis klasikinio recepto. Bet tai skonio reikalas. Traukiant lenkta šakute padukus, juos lėtai kramtant, užgeriant kiautuko turiniu, jaučiau didelį malonumą.
Darbo prie jų daug. Bet kas mėgavosi taip paruoštomis sraigėmis, tikrai pasakys, kad jis atsiperka.
Ne niekada neteko valgyt sraigių,net nežinau ar prisiversčiau.
AtsakytiPanaikintiPrieš daug metų sode labai daug jų būdavo,vyras keletą kartų
buvo prašnekęs jų prisirinkt ir pabandyt ,tačiau aš buvau prieš:):)
Taip ir liko jos neparagautos.Dėkoju,įdomu buvo paskaityti ir
pamatyti visą gaminimo procesą.
Sraigės pas mus nėra labai populiarus patiekalas. Bet kas kartą paragavo, dažniausiai tampa šio patiekalo gerbėju :)
AtsakytiPanaikinti