Suvalgius agurkų kimčius, liko skystis su prieskoniais, trintomis ir tarkuotomis daržovėmis. Skonis puikus, valgydamas vis pasemdavau vieną kitą šaukštą, tik jo buvo daug, tai nusprendžiau likusį panaudoti kepant blynus. Į skystį įmušiau du kiaušinius, išplakiau, pyliau miltus, plakiau, kol gavosi tirštoka tešla. 20 min palikau brinkti, po to kepiau mažus blynelius.
Kimčių metai - taip kulinariniu požiūriu būtų galima vadinti nuo pernai gruodžio mėnesio besitęsiantį laikotarpį. Gruodį pasigaminau pirmuosius, iš gūžinių kopūstų. Skonis užbūrė ir jie tapo dažniausiu svečiu ant mano stalo. Niekada negaminau vienodų, vis pakeisdavau ar įdėdavau kitą daržovę ar prieskonį. Kurie buvo skaniausi, atsakymo neturiu, skanūs jie man buvo visi. Ankstesni kimčiai buvo kopūstų, lietuviškų ar pekino, pagrindu. Kol dar derėjo agurkai, pasigaminau kimčius ir iš jų.
Agurkus nuploviau, mažesniems nupjoviau galiukus ir įpjoviau išilgai į keturias dalis, nedapjaudamas apie centimetrą. Didesnius perpjoviau pusiau ir tada įpjoviau. Sudėjau juos į kibirą, užpyliau druska, atsargiai išmaišiau ir palikau sūrėtis.
Nedideliais gabaliukais supjausčiau tris vidutinio dydžio svogūnus, didelę česnako galvą, imbiero gabalėlį, du obuolius, užpyliau valgomą šaukštą acto, 3 v.š. Austrių padažo, 1 v.š. medaus, pusę pakelio (10 g) kario prieskonių, pusę pakelio (20 g) grūstos aitriosios paprikos ir viską sublenderiavau. Sutarkavau dvi vidutinio dydžio morkas, didelį baltąjį ridiką, viską sumaišiau.
Vėl ėmiausi agurkų. Sustačiau juos įpjautu galu žemyn, palaukiau kelias minutes kol nusivarvėjo sūrymas ir ėmiau farširuoti. Į įpjovas pridėjau pagamintos masės ir kibire sustačiau įpjovomis į viršų, supyliau likusią daržovių - prieskonių masę, paslėgiau lėkšte ir pastačiau šiltame sodo namo kambaryje. Skysčio kibire daugėjo, rytais jį supurtydavau ir po dviejų dienų išnešiau į rūsį. Dar po dviejų dienų ragavau.
Skanaus!
Agurkai buvo maloniai aštraus skonio ir traškūs. Tokie išliko ir iki ištuštėjo kibiras.
