Nemunaičio sūrusis šaltinis

Dar viena Nemunaičio apylinkėse aplankyta vieta. Sūrusis šaltinis. Kelią prie jo  rodo žalios spalvos rodyklės. Pirmoji - ties bažnyčia, sekančios - prie kiekvieno miško keliuko atsišakojimo. Paskutinį šimtą metrų prie jo veda pėsčiųjų takelis. Vanduo kaip ir nėra sūrus. Bet kad skanus, tai tikrai. Pasigailėjau, kad pasiėmiau tik vieną didesnę talpą.

Didysis Dzūkijos akmuo

Pernai metų vasaros pasivažinėjimas po Nemunaičio apylinkes. Viena iš aplankytų vietų  buvo Didysis Dzūkijos akmuo. Jis randasi Nemunaičio seniūnijos  Vangelonių kaime. Surasti nesunku. Pasiekus Nemunaitį važiuoti rodyklių rodoma kryptimi. O rodyklių nemažai. 

Kaip rašoma Vikipedijoje, Didysis Dzūkijos akmuo arba (Vangelonių akmuo) – masyvus riedulys, geologinis gamtos paminklas, devintas pagal dydį Lietuvoje. Paskelbtas saugomu 1964 m. Stūkso Dzūkijoje, Vangelonių kaime, Nemunaičio seniūnijoje, Alytaus rajone. Riedulio matmenys (virš žemės paviršiaus esančios dalies): aukštis – 3,82; ilgis – 7,1; plotis – 4,58; didžiausia horizontali apimtis – 18,03 m. Šis riedulys vadinamas Dzūkijos Puntuku. Į jį ne kartą trenkė žaibas, todėl akmuo skilęs. Geologiniu paminklu akmuo paskelbtas 1964 m. Akmenį sudaranti uoliena – rusvai ir juosvai pilkas biotinis plagiogneisas su granatu. Pasakojama, kad du milžinai nešę šį akmenį ir pargriuvę. Kai paleidę iš rankų tokią sunkybę, ji giliai į žemę įsmigusi. 

Būsit netoliese - aplankykite.

Mėlyni namai blynais kvepia

Užgavėnės Mėlynuose namuose. Ir joms namų darbus atlikau Mažam kambarėlyje. Į miltus įbėriau druskos, cukraus, vanilinio cukraus ir kepimo miltelių. Blynų įdarui naudojau varškę, šermukšnių uogienę ir medų. Arbata gauromečio. 

Mėlynuose namuose jaučiasi artėjantis pavasaris. Beveik nelikę sniego. "Kalbėjo" ežerukas. Matomai trūkinėjo ledas. Kartas nuo karto pasigirsdavo duslus garsas. Medžiuose girdėjosi genių kalenimas. 

Gera Mėlynuose namuose!

Lyrinis nukrypimas. Mėlyni namai

Parašysiu sau aš mėlynus namus

Ir tenai gyvensiu kai man liūdna bus.

O kad neįeitų niekas pro duris,

Bus be durų ten kiekvienas kambarys.

Ten rašysiu sapną sau be pabaigos

Ir sapnuosiu, ko nebuvo niekados.

Baltas sapnas, tartum baltas debesis,

Juodas tartum raidės mano liūdesys.

Paskutinių rudeninių lapų saujoj

Parašysiu sau gyvenimą iš naujo.

Mėlynus namus, užvertas langines,

Kad nerastų ten ruduo manęs.  

Parašysiu kelią, laimę tam kely,

Kad ieškot nereiktų svetimoj šaly.

Žalią medį vidury žalios lankos,

Kad nepasikarčiau ant sausos šakos.

Parašysiu meilę, kad tu mane

Taip gražiai mylėtum tartum romane.

Ir manęs kad niekad nepamirštum tu,

Parašysiu kelią pragaran kartu.

Paskutinių rudeninių lapų saujoj

Parašysiu sau gyvenimą iš naujo.

Mėlynus namus, užvertas langines,

Kad nerastų ten ruduo manęs. 

J. Erlickas

Išvyka į Mėlynus namus

Mėlyni namai... Pasiilgstu jų. Prieš važiuodamas, atlikau namų darbus. Mažame kambarėlyje, šilumoje, įpjausčiau batoną ir sutepiau rudmėsių sviestu http://lex777esq.blogspot.com/2014/09/rudmesiu-sviestas.html

Diena buvo apsiniaukusi, bet važiuojant ir tik nuvažiavus pro debesis trumpam nušvito saulė. Mėlynuose namuose viskas savo vietoje 

Džiugino iš po sniego lendanti žaluma 

 Ledukais pasipuošę kadagiai 

Priėmė Mėlyni namai. Apėmė ramybė. Norėjosi būti ir būti juose.

Beruošiant maistą netoliese prabėgo du šunys 

O aš dairiausi paukščių. Jų nebuvo. Bet kad lankosi, rodė įstrigęs sniege išaižytas kankorėžis 

Pasivaikščiojau apie ežerus. Praėję vėtros. Yra naujai nulaužtų medžių 

Aptikau beržą su juodgrybiu

 Auga aukštokai, nepasiekiau. Sekantį kartą pasiimsiu įrankių ir dalį nukaposiu. Vaistas.

Džiaugiuosi, kad nuvažiavau. 

Iki pasimatymo!